Psichologijoje, skirtingai nei psichiatrijoje, pagrindinis studijų dalykas yra siela. Nuo Aristotelio laikų filosofai ir veiklūs žmonės bandė suprasti, kas tai yra, kodėl ir kaip skauda, kaip sumažinti diskomfortą. Per pastaruosius šimtmečius mokslas nuėjo ilgą kelią, tačiau ne visada pavyksta atsikratyti kančios. Viena iš sunkiausių problemų – išsiskyrimas su žmogumi, o kai išsiskyrimo priežastis yra mylimo žmogaus mirtis, tuomet atsisako veikti daugelis psichoterapijos mechanizmų.
Deja, melancholija ir nesugebėjimas susitaikyti su netektimi laikui bėgant nustoja būti tik psichinis skausmas. Perauga į fizines ligas, o kartais ir į psichikos sutrikimus. Kaip prisimename, psichika yra objektyvus tikrovės atspindys. Jei žmogus pradeda kalbėtis su mirusiaisiais taip, lyg jie būtų gyvi, mato jų vaizdus ir girdi balsus, tada laikas skambėti. Tačiau dažniausiai žmonės išgyvena gana sklandžias emocijas, kurios pamažu juos suvalgo.
Netekti mirusiojo tikrai kenkia sveikatai, be to, nusiminti – nuodėmė, o verkti ir „žudytis“ draudžiama, nes tokiais veiksmais padaroma rimtų mirusiojo žaizdų. Taigi psichologai, dvasininkai ir ezoterikai draudžia bet kokias kančios apraiškas. Bet ką daryti, jei labai nuobodu ir negalite atsikratyti spaudimo savo psichikai?
Išleisk savo mylimą žmogų
Nuo ankstyvos vaikystės kiekvienas žmogus ugdo prieraišumą. Pirmiausia mamai, paskui aplinkai, daiktams, daiktams. Emocinis ryšys gali būti toks stiprus, kad jį nutraukti nelengva. Viskas, ką mylime, dažnai matome ir girdime, mus suriša kaip grandinės. Kai tik netenkame prisirišimo objekto, mūsų atmintis nuolat praneša smegenims apie praradimą, ji sutelkia dėmesį į šį objektą ir viskas, kas su juo susiję, sukelia emocijų antplūdį. Jie pamatė mirusiojo kelnes ir smegenys pradeda rodyti veiklą – „čia jo kelnės, žiūrėk, turi būti pats žmogus!
Po daugelio psichinių procesų, tokių kaip atmintis, mąstymas, vaizduotė ir kalba, atsiranda psichinė būsena. Mūsų atveju tai bus apatija , nes daiktas nerastas, supratome ar prisiminėme, kad tai tik kelnės, o žmogaus nebėra. Kiekvieną kartą žmogus vėl ir vėl užlips ant šio grėblio ir pereis nuo dalykų matymo iki nusivylimo. Tai beprasmis pasityčiojimas iš savęs, o svarbiausia čia yra tai, kad, pasak ezoterikų, mūsų kančią jaučia tie, su kuriais ji susijusi.
Mirusiojo daiktai turėtų būti atiduodami labdarai arba bent jau išvežti ir paslėpti. Visa tai – sąlyčio taškai, neleidžiantys susitaikyti su netektimi ir patirti šį skausmą, o velioniui – nutraukti grandines, traukiančias jį atgal į gyvųjų pasaulį. Mirtis yra sielos vystymosi procesas, perėjimas į naują lygmenį. Neleiskite daiktams apriboti mirusiojo augimo.
Atsikratykite emocinio bagažo
Žmogaus psichika sukonstruota taip, kad bet koks psichinis procesas generuoja emocijas, o šios, savo ruožtu, tvirtai nusėda sieloje. Gavome dovaną – emocijų antplūdį. Miršta mylimas žmogus – vėl emocijos. Kaip jūs suprantate, jie yra teigiami ir neigiami. Bet visi turi jų atsikratyti.
Džiaugsmo akimirkomis juokiamės, cypiame, šokinėjame, apsikabiname, aktyviai kalbamės, kažką šaukiame. Šiuo metu emocijos išsilaisvina ir nėra naštos.
Tuo atveju, kai žmogus pasiilgsta mirusiojo, paprastai viskas yra kitaip. Laidotuvės praėjo ir žmonės lieka vieni su savo nelaime, išvyksta artimieji ir draugai, ateina žiaurus realybės suvokimas. Žmogus jaučia poreikį paleisti emocijas, bet neturi galimybių tai padaryti arba nežino kaip. Būtent dėl šios priežasties melancholija ir liūdesys tik didėja, mintys neapleidžia galvos, sutrinka miegas, apetitas, atsiranda visiškas abstrakcija nuo gyvenimo.
Tokiu atveju turite žinoti apie būdus, kaip paleisti emocijas. Tai visų pirma bendravimas. Stenkitės kalbėti bet kokia tema, nesigilinkite į savo sielvartą. Pirma, aplinkiniai greitai pavargs nuo jūsų, antra, taip dar daugiau dėmesio skirsite mylimo žmogaus mirčiai.
Bendraukite su visais įmanomais būdais. Vien penkių minučių paplepėjimas apie tai, kaip šiandien šalta ir kaip šilta žadama rytoj, padės atsikratyti liūto dalies emocijų. Grįžome namo, ten nieko nebuvo, būkite kūrybingi. Piešimas, dainavimas, poezijos ar pasakojimų rašymas – tai keletas puikios psichoemocinės palengvėjimo pavyzdžių.
Bendravimas su gyvūnais nuo seno buvo pripažintas vienu stipriausių priemonių kovojant su stresu, emocine perkrova, melancholija ir kitomis psichinėmis kančiomis. Jei neturite gyvūnų, pabandykite apsilankyti zoologijos sode, geriausia kontaktiniame. Japonijoje pagyvenusiems žmonėms kartą per dieną 15 minučių atnešama katė. Rezultatai įspūdingi, išbandykite ir jūs.
Vaikščiojimas yra dar viena galinga priemonė, padedanti atleisti psichiką nuo emocinės perkrovos. Šimtai tyrimų įrodė, kad judant sparčiu žingsniu 40-60 minučių žmogus gali visiškai išlaisvinti nuo psichinių kančių kelioms valandoms. Jei vaikštote su pašnekovu arba vedžiojate šunį, poveikis sustiprėja.
Atminkite – jei pasiilgote mirusiojo, tai yra absoliuti norma. Nepamirškite jo prisiminti, aplankyti kapines, prisiminti jį. Visa tai bus naudinga ir jums, ir jam. Tačiau kai tik pajusite melancholiją ir spaudimą savo psichikai, nedelsdami pradėkite aktyvuotis. Apsirenk ir eik į lauką, tiesiog taip, be tikslo. Atsisėskite ir nupieškite papuošalus. Padainuok Dainą. Glostykite katę. Apsilankykite pas kaimyną ir aptarkite paskutines Buzovos gyvenimo naujienas.