Aidas Užkuraitis
Alus dažnai laikomas silpnesniu alkoholiniu gėrimu, todėl jo poveikis organizmui neretai nuvertinamas. Tačiau medikai ir mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę: net ir nedidelis alkoholio kiekis sukelia pokyčius smegenyse, kepenyse, širdies bei kraujagyslių sistemoje. Kai kurie jų pasireiškia greitai, o kiti gali išryškėti tik po ilgesnio laiko.
Pirmieji pokyčiai prasideda greičiau, nei atrodo
Alkoholis pradeda patekti į kraują netrukus po jo suvartojimo. Dalis jo absorbuojama skrandyje, tačiau didžioji dalis – plonojoje žarnoje.
Patekęs į kraujotaką alkoholis pasiekia įvairius organus, įskaitant smegenis.
Būtent todėl jo poveikis neapsiriboja vien virškinimo sistema.
Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, todėl gali pabloginti dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, koordinaciją ir gebėjimą priimti sprendimus.
Svarbu tai, kad žmogus ne visada tiksliai įvertina, kiek jo gebėjimai jau pasikeitė.
Kepenims tenka ypatingas krūvis
Vienas svarbiausių organų, dalyvaujančių alkoholio skaidyme, yra kepenys.
Jose alkoholis pirmiausia paverčiamas acetaldehidu – toksiška medžiaga, kuri vėliau skaidoma toliau.
Šio proceso metu organizme gali didėti oksidacinis stresas ir vykti uždegiminiai procesai.
Dažnas alkoholio vartojimas didina kepenų suriebėjimo, alkoholinio hepatito ir kepenų cirozės riziką.
Tačiau kepenų pažeidimai ne visada iš karto sukelia aiškius simptomus.
Dėl šios priežasties žmogus ilgą laiką gali nepastebėti, kad organo veikla blogėja.
Netikėtas poveikis miegui
Kai kurie žmonės mano, kad alkoholis padeda geriau išsimiegoti.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingą tendenciją.
Nors alkoholis iš pradžių gali sukelti mieguistumą, vėliau jis trikdo įprastą miego struktūrą.
Gali sutrumpėti tam tikros miego fazės, padaugėti prabudimų, o ryte žmogus gali jaustis prasčiau pailsėjęs.
Alkoholis taip pat gali sustiprinti knarkimą ir pabloginti miego apnėjos simptomus.
Taigi net jei užmigti pavyksta greičiau, tai nebūtinai reiškia kokybiškesnį poilsį.
Kodėl gali padažnėti širdies plakimas?
Alkoholis veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą.
Kai kuriems žmonėms po jo vartojimo gali padažnėti pulsas, pasikeisti kraujospūdis ar atsirasti širdies ritmo sutrikimų.
Ypač svarbu tai, kad didesni alkoholio kiekiai gali paskatinti prieširdžių virpėjimo epizodus.
Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas taip pat siejamas su padidėjusia hipertenzijos, širdies raumens pažeidimo ir insulto rizika.
Poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant bendrą sveikatos būklę ir vartojimo įpročius.
Dar vienas pokytis, kurį žmonės dažnai pajunta
Alkoholis slopina hormono vazopresino, padedančio organizmui reguliuoti skysčių pusiausvyrą, išsiskyrimą.
Dėl to gali padidėti šlapimo išsiskyrimas.
Tai viena priežasčių, kodėl vartojant alkoholį gali būti dažniau einama į tualetą.
Praradus daugiau skysčių, gali atsirasti troškulys, galvos skausmas ar bendras silpnumas.
Tačiau šie simptomai nėra vien skysčių trūkumo pasekmė – svarbų vaidmenį atlieka ir pats alkoholio poveikis organizmui.
O kaip dėl virškinimo?
Alkoholis gali dirginti skrandžio gleivinę ir sustiprinti kai kuriuos virškinimo sistemos simptomus.
Jautresni žmonės gali pajusti pilvo diskomfortą, pykinimą ar rėmenį.
Alus papildomai turi angliarūgštės, todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą.
Ilgainiui dažnas alkoholio vartojimas gali neigiamai veikti virškinamojo trakto sveikatą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į ilgalaikę riziką
Svarbu žinoti, kad alkoholio poveikis nesibaigia kitą rytą.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra alkoholinius gėrimus priskiria žmogui kancerogeninių veiksnių grupei.
Alkoholio vartojimas siejamas su didesne kelių rūšių vėžio, įskaitant burnos ertmės, ryklės, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį, rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra nustatyto visiškai nerizikingo alkoholio vartojimo kiekio.
Tai nereiškia, kad kiekvienas alkoholio pavartojęs žmogus susirgs sunkia liga.
Tačiau svarbu suprasti, kad mažesnė rizika nėra tas pats, kas rizikos nebuvimas.
Ar silpnesnis gėrimas reiškia mažesnį pavojų?
Viena dažniausių klaidų – vertinti alkoholinio gėrimo poveikį vien pagal jo rūšį.
Iš tiesų organizmui svarbus bendras suvartoto etanolio kiekis.
Todėl alus nėra savaime nekenksmingas vien todėl, kad jo alkoholio koncentracija mažesnė nei stipriųjų gėrimų.
Sveikatos riziką lemia ne tik gėrimo pavadinimas, bet ir suvartoto alkoholio kiekis, vartojimo dažnumas bei individualūs organizmo ypatumai.
Svarbiausia išvada
Alkoholis veikia gerokai daugiau organizmo sistemų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Jo poveikį patiria smegenys, kepenys, širdis, virškinimo sistema ir miego kokybė.
Dalis pokyčių gali būti trumpalaikiai, tačiau reguliarus vartojimas didina ilgalaikių sveikatos problemų riziką.
Svarbiausia žinoti, kad net ir silpnesnis alkoholinis gėrimas nėra neutralus organizmui, o saugiausias pasirinkimas sveikatos požiūriu – alkoholio nevartoti.
