Aidas Užkuraitis
Vos vienas mėnuo be alkoholio gali atnešti daugiau teigiamų pokyčių, nei daugelis tikisi. Geresnis miegas, aiškesnis mąstymas, stabilesnė nuotaika ir palankesni sveikatos rodikliai – tai tik dalis galimų rezultatų. JAV mokslininkai išanalizavo 16 tyrimų ir nustatė, kad net trumpalaikis alkoholio atsisakymas gali būti naudingas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę: pokyčiai priklauso nuo ankstesnių vartojimo įpročių, o kai kuriems žmonėms staigus nutraukimas gali būti pavojingas.
Mokslininkai išanalizavo 16 tyrimų – išryškėjo svarbi tendencija
Browno ir Bafalo universitetų mokslininkai išnagrinėjo tyrimus, susijusius su iniciatyva „Dry January“, kurios metu suaugusieji sausio mėnesį atsisako alkoholinių gėrimų.
Mokslinė apžvalga paskelbta žurnale „Alcohol and Alcoholism“.
Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar palyginti trumpas susilaikymo laikotarpis gali turėti pastebimą poveikį žmogaus savijautai ir sveikatai.
Rezultatai atskleidė, kad dalis dalyvių pastebėjo pagerėjusį miegą, geresnę nuotaiką, didesnį gebėjimą susikaupti ir kitus palankius pokyčius.
Įdomu tai, kad kai kuriuose tyrimuose teigiamų rezultatų pasiekė ir žmonės, kurie ne visiškai atsisakė alkoholio, o sumažino jo vartojimą.
Vis dėlto šie duomenys nereiškia, kad kiekvienam žmogui per 30 dienų pasireikš vienodi pokyčiai. Apžvelgtų tyrimų dalyviai skyrėsi amžiumi, sveikatos būkle ir ankstesniais vartojimo įpročiais.
Pirmasis pokytis gali būti juntamas naktį
Vienas dažniausiai minimų teigiamų pokyčių – pagerėjusi miego kokybė.
Nors alkoholis gali sukelti mieguistumą, tai nereiškia, kad jis užtikrina kokybišką poilsį.
Alkoholis gali sutrikdyti įprastą miego struktūrą, todėl žmogus dažniau prabunda naktį ir ryte jaučiasi nepailsėjęs.
Sumažėjus jo poveikiui, miegas ilgainiui gali tapti vientisesnis.
Kai kurie žmonės pastebi, kad rytais jaučiasi žvalesni, lengviau susikaupia ir dieną turi daugiau energijos.
Tačiau šis pagerėjimas ne visada pasireiškia iš karto.
Žmonėms, kurie alkoholį vartojo dažnai ar dideliais kiekiais, pirmosiomis dienomis miegas gali net pablogėti.
Todėl svarbu atskirti įprastus savijautos svyravimus nuo galimų alkoholio nutraukimo simptomų, kuriems gali prireikti medicininės pagalbos.
Po kelių savaičių gali pasikeisti ir emocinė savijauta
Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir gali turėti įtakos nuotaikai.
Nors trumpam gali susidaryti atsipalaidavimo įspūdis, vėliau kai kuriems žmonėms sustiprėja nerimas, dirglumas ar emociniai svyravimai.
Sumažinus alkoholio poveikį organizmui, dalis žmonių pastebi stabilesnę savijautą.
Tam įtakos gali turėti ne vien tiesioginiai fiziologiniai pokyčiai.
Geresnis miegas, aiškesnis dienos režimas ir mažesnis nuovargis taip pat gali padėti jaustis geriau.
Vis dėlto mėnuo be alkoholio nėra depresijos ar nerimo sutrikimų gydymo būdas.
Jeigu emociniai sunkumai išlieka, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos.
Mokslininkus sudomino ir kraujospūdžio pokyčiai
Vienas reikšmingesnių tyrimuose pastebėtų rezultatų susijęs su širdies ir kraujagyslių sistema.
Alkoholio vartojimas gali didinti kraujospūdį. Ilgainiui tai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Mokslininkų apžvelgtuose tyrimuose nustatyta, kad po mėnesio be alkoholio daliai dalyvių kraujospūdžio rodikliai pagerėjo.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui kraujospūdis sumažės vienodai.
Rezultatai priklauso nuo pradinės sveikatos būklės, ankstesnių įpročių ir kitų veiksnių.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad teigiami pokyčiai gali apimti ne tik savijautą, bet ir objektyviai išmatuojamus organizmo rodiklius.
Kepenys – organas, kuriame gali prasidėti svarbūs pokyčiai
Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tarp jų – dalyvauja skaidant alkoholį.
Reguliarus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie riebalų kaupimosi kepenyse ir kitų sveikatos sutrikimų.
Tyrimų apžvalgoje aptikta duomenų, kad mėnesį nevartojus alkoholio kai kuriems dalyviams sumažėjo kepenų riebalų kiekis ir pagerėjo kepenų veiklos rodikliai.
Tai viena įdomiausių mokslininkų pastebėtų tendencijų.
Vis dėlto svarbu nepervertinti šių rezultatų.
Trisdešimt dienų nėra garantuotas laikas, per kurį išnyksta visi anksčiau atsiradę kepenų pažeidimai.
Sergant pažengusiomis kepenų ligomis gali prireikti ilgalaikio gydymo ir gydytojų priežiūros.
Kodėl kai kurie žmonės pastebi pasikeitusį svorį?
Dar vienas tyrimuose minimas pokytis – dalies žmonių kūno svorio sumažėjimas.
Tačiau šio rezultato nereikėtų laikyti nei neišvengiamu, nei pagrindiniu alkoholio atsisakymo tikslu.
Žmonių organizmai skirtingi, todėl per mėnesį gali keistis arba nesikeisti daugybė rodiklių.
Mokslininkai taip pat nagrinėjo gliukozės apykaitą ir organizmo jautrumą insulinui.
Kai kuriuose tyrimuose pastebėta palankių medžiagų apykaitos pokyčių.
Tai svarbu, nes sveikata priklauso ne nuo vieno skaičiaus, o nuo daugelio tarpusavyje susijusių organizmo procesų.
Netikėtas rezultatas: nauda gali išlikti ir pasibaigus mėnesiui
Vienas svarbiausių mokslinės apžvalgos pastebėjimų susijęs ne tik su fizine sveikata.
Tyrėjai nustatė, kad dalis iniciatyvos dalyvių ir po jos pabaigos išlaikė mažesnį alkoholio vartojimą.
Pasak tyrimo autorės Megan Strowger, mėnesio pertrauka kai kuriems žmonėms tapo galimybe iš naujo įvertinti savo įpročius.
Be to, dalyviai jautėsi labiau pasitikintys savo gebėjimu atsisakyti alkoholio socialinėse situacijose.
Tai rodo, kad laikinas įpročių pakeitimas kartais gali turėti ilgiau išliekančių rezultatų.
Tačiau tyrėjai užfiksavo ir kitokių atvejų: nedidelė dalis žmonių, nebaigusių mėnesio programos, vėliau pranešė apie padidėjusį alkoholio vartojimą.
Todėl mokslininkai pabrėžia, kad būtini papildomi kokybiški tyrimai, siekiant tiksliau įvertinti ilgalaikį poveikį.
Svarbus perspėjimas: ne visiems staigus nutraukimas yra saugus
Nors alkoholio nevartojimas siejamas su mažesne sveikatos rizika, žmonėms, kuriems yra išsivysčiusi fizinė priklausomybė, staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti pavojingą abstinencijos būklę.
Ji gali pasireikšti drebuliu, stipriu prakaitavimu, nerimu ir kitais simptomais. Sunkiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Todėl žmonėms, kurie alkoholį ilgą laiką vartojo gausiai ir reguliariai, svarbu pasitarti su gydytoju, kad nutraukimas vyktų saugiai.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija taip pat primena, kad alkoholio vartojimas siejamas su kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis vėžio formomis bei psichikos sveikatos sutrikimais.
Ar 30 dienų pakanka, kad organizmas visiškai atsigautų?
Mokslininkų išvados suteikia pagrindo optimizmui, tačiau kartu primena, kad žmogaus organizmas nėra mechanizmas, kurį galima visiškai atkurti per vieną mėnesį.
Kai kurie pokyčiai gali pasireikšti gana greitai. Kitiems reikia daugiau laiko, o dalis sveikatos sutrikimų savaime neišnyksta.
Svarbu ir tai, kad tyrimų apžvalga daugiausia rėmėsi Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais. Nemaža jų dalis buvo stebimieji, todėl ne visus užfiksuotus pagerėjimus galima vienareikšmiškai priskirti vien alkoholio atsisakymui.
Vis dėlto bendras rezultatas aiškus: dalyviai dažnai pranešė apie geresnį miegą, savijautą ir didesnę energiją, o kai kuriuose tyrimuose nustatyti ir palankūs sveikatos rodiklių pokyčiai.
Didžiausias mokslininkų atradimas – net palyginti trumpas laikotarpis be alkoholio gali būti susijęs su reikšmingais organizmo pokyčiais. Tačiau ilgalaikei sveikatai svarbiausia ne viena kalendoriaus atkarpa, o saugūs, nuoseklūs ir tvarūs kasdieniai įpročiai.
