Aidas Užkuraitis
Klaipėdietė anglų kalbos mokytoja Virginija Laurašonienė savo mitybos įpročius pakeitė taip radikaliai, kad jos istorija nustebino net visko mačiusius televizijos laidų vedėjus. Net 34 metus vegetarė buvusi moteris dabar pasakoja valganti beveik vien gyvūninės kilmės produktus, o nuo gegužės mėsą renkasi net termiškai neapdorotą. Tačiau labiausiai nustebino ne pats valgiaraštis, o priežastis, dėl kurios ji ryžosi tokiam pokyčiui.
Vienoje televizijos laidoje susirinkę skirtingų mitybos įpročių šalininkai diskutavo apie tai, kas iš tiesų turėtų atsidurti žmogaus lėkštėje.
Vieni dalyviai pasakojo atsisakę mėsos dėl gyvūnų gerovės, kiti tvirtino geriausiai besijaučiantys valgydami gyvūninės kilmės produktus.
Tačiau daugiausia nuostabos sukėlė klaipėdietės Virginijos Laurašonienės istorija.
Ilgus dešimtmečius mėsos nevalgiusi moteris dabar laikosi itin ribotos mitybos, kurią pati vadina „liūto dieta“.
Nuo 34 metų vegetarizmo iki visiškai priešingo pasirinkimo
Virginija pasakojo, kad vegetarė buvo net 34 metus.
Tačiau ilgainiui jos požiūris į mitybą pradėjo keistis.
Moteris teigė pastebėjusi, kad jai tinkamų augalinių produktų pasirinkimas vis mažėjo.
Galiausiai ji nusprendė iš esmės pakeisti savo valgiaraštį.
Dabar jos mitybos pagrindą sudaro jautiena, aviena, gyvūniniai riebalai, sultiniai, druska ir vanduo.
Pasak klaipėdietės, prie naujų įpročių ji perėjo palaipsniui – iš pradžių rinkosi įprastai paruoštą mėsą, o vėliau pradėjo valgyti ir termiškai neapdorotus produktus.
Tokį sprendimą moteris aiškina asmenine patirtimi ir savijautos pokyčiais.
Vis dėlto tokia itin ribota mityba nėra laikoma visuotinai rekomenduojamu sveikos mitybos modeliu.
Priežastis, dėl kurios moteris ryžosi pokyčiams
Bene jautriausia Virginijos pasakojimo dalis buvo susijusi su jos sveikata.
Moteris atskleidė, kad nuo jaunystės susiduria su reumatoidiniu artritu – lėtine autoimunine liga, kuri gali sukelti sąnarių uždegimą, skausmą ir sustingimą.
Pasak klaipėdietės, ilgainiui ji pradėjo ieškoti kitokių mitybos galimybių.
Virginija tvirtino, kad pakeitusi valgiaraštį pajuto reikšmingą savijautos pagerėjimą.
Ji netgi pareiškė, kad pradėjusi valgyti tik mėsą labai greitai pajuto savo ligos simptomų palengvėjimą.
Tačiau tai yra pačios moters pasakojimas, o ne mediciniškai patvirtintas įrodymas, kad tokia dieta gydo reumatoidinį artritą.
Šiai ligai būtina gydytojo priežiūra, o mitybos pakeitimai negali pakeisti paskirto gydymo.
Laidos vedėjai neslėpė nuostabos
Išgirdę, ką kasdien valgo Virginija, laidos vedėjai Rūta Mikelkevičiūtė ir Paul de Miko neslėpė nustebimo.
Jiems kilo klausimų, kaip moteris priprato prie tokio neįprasto maisto ir ar jo ruošimas nesukelia nemalonių pojūčių.
Tačiau Virginija į pašnekovų reakciją atsakė ramiai ir su humoru.
Ji patikino, kad jai toks maistas patinka, o pasikeitę įpročiai netgi palengvino kasdienybę.
Moteris juokavo, kad dabar virtuvėje tenka praleisti gerokai mažiau laiko.
Jos pasakojimas sulaukė įvairių reakcijų, tačiau kartu paskatino diskusiją apie tai, kiek žmogaus savijautą gali lemti mitybos pasirinkimai.
Specialistė perspėjo apie pavojų, kurio žmogus gali net nepajusti
Nors Virginija tvirtino besijaučianti puikiai, laidoje dalyvavusi dietistė Ugnė Radzevičienė į tokius kraštutinius mitybos pokyčius žvelgė atsargiai.
Specialistė pabrėžė, kad gera savijauta nebūtinai reiškia gerą sveikatos būklę.
Kai kurie organizmo pokyčiai ilgą laiką gali nesukelti jokių juntamų simptomų.
Pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai nesukelia skausmo ar kitų akivaizdžių požymių.
Tačiau ilgainiui jis gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Be to, valgant žalią mėsą kyla papildoma bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika.
Termiškai neapdorotoje mėsoje gali būti pavojingų mikroorganizmų, todėl maisto saugos specialistai rekomenduoja mėsą tinkamai termiškai apdoroti.
Ypač svarbu tai prisiminti vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims.
Studijoje susidūrė visiškai skirtingi požiūriai
Virginija buvo ne vienintelė laidos dalyvė, kurios mityba gerokai skiriasi nuo įprastos.
Kultūrizmo varžybų dalyvis ir treneris Gediminas Skomskis taip pat pasakojo pasirinkęs mėsavalgišką mitybą.
Jo teigimu, pasikeitę valgymo įpročiai padėjo atsisakyti dalies stipriai perdirbtų produktų.
Tuo metu beveik du dešimtmečius mėsos nevalganti menininkė Monisha Modesta Butautytė kalbėjo apie etinius savo pasirinkimo motyvus.
Jai svarbiausias klausimas – gyvūnų gerovė.
Panašios pozicijos laikėsi ir renginių organizatorė Erika Purauskytė, mėsos atsisakiusi maždaug prieš 12 metų.
Taigi diskusijoje susitiko žmonės, kurių pasirinkimus lėmė visiškai skirtingos priežastys – sveikatos problemos, asmeninė savijauta, įsitikinimai ir požiūris į gyvūnus.
Ar vien mėsos valgymas iš tiesų gali pagerinti sveikatą?
Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose vis daugiau dėmesio sulaukia vadinamoji karnivorinė mityba.
Jos šalininkai dažnai dalijasi asmeninėmis istorijomis apie pagerėjusią savijautą.
Tačiau mokslinių įrodymų apie ilgalaikį tokios itin ribotos mitybos saugumą ir naudą vis dar nepakanka.
Atsisakius didelių maisto produktų grupių gali būti sunkiau gauti pakankamai skaidulų, tam tikrų vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Taip pat svarbu atskirti asmeninę patirtį nuo patikimais tyrimais patvirtinto gydymo poveikio.
Tai, kad vienas žmogus po mitybos pokyčių pasijuto geriau, dar nereiškia, jog tokia pati dieta bus naudinga kitiems.
Dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, rekomenduojama mitybos pokyčius aptarti su gydytoju arba kvalifikuotu dietistu.
Virginijos istorija sukėlė klausimą, į kurį atsakymo ieško daugelis
Klaipėdietės mokytojos pasakojimas atskleidė, kokie skirtingi gali būti žmonių santykiai su maistu.
Vieniems svarbiausia savijauta, kitiems – įsitikinimai, dar kiti ieško būdų palengvinti lėtinių ligų simptomus.
Tačiau Virginijos istorija kartu primena, kad net ir labai teigiama asmeninė patirtis neturėtų būti laikoma universaliu receptu.
Sveikatos specialistai pabrėžia subalansuotos, įvairios mitybos svarbą ir ragina atsargiai vertinti kraštutinius mitybos modelius.
O ką manote jūs – ar žmogaus asmeninė patirtis gali būti pakankama priežastis visiškai pakeisti mitybą, ar tokiais klausimais pirmiausia reikėtų pasitikėti gydytojų rekomendacijomis? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
