Aidas Užkuraitis
Kodėl vieni žmonės net sulaukę 90 metų išlieka aktyvūs, o kiti gerokai anksčiau susiduria su rimtais sveikatos sunkumais? Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna atskleidė, kad daugelis populiarių būdų stabdyti senėjimą neturi tvirto mokslinio pagrindo. Tačiau yra keli dalykai, kurių veiksmingumu mokslininkai neabejoja.
Mokslininkas įspėjo: tuo tiki daugelis
Gydytojas geriatras, profesorius Vidmantas Alekna „Žinių radijo“ laidoje paaiškino, kad žmogaus amžius nėra vien skaičius pase.
Mokslininkai skiria kalendorinį, biologinį ir epigenetinį amžių.
Todėl du vienodo amžiaus žmonės gali būti visiškai skirtingos fizinės būklės.
Tačiau profesorius perspėja – nors šiandien jau atliekami eksperimentai, kuriais siekiama paveikti ląstelių senėjimą, kol kas nėra įrodymų, kad toks atjauninimas iš tiesų pailgintų žmogaus gyvenimą.
Po 60 metų ypač svarbus vienas dalykas
Profesoriaus teigimu, stipriausi moksliniai įrodymai siejami su kasdieniais įpročiais.
Ypač svarbus fizinis aktyvumas ir raumenų būklė.
Senstant mažėja raumenų masė, todėl tampa sunkiau išlaikyti jėgą, judrumą ir savarankiškumą.
Ne mažiau reikšminga subalansuota mityba.
Profesorius išskyrė Viduržemio jūros regiono mitybą, kurioje gausu daržovių ir kitų augalinių produktų.
Tačiau stebuklingo produkto, galinčio sustabdyti senėjimą, nėra.
Svarbūs ir kokybiškas miegas, streso valdymas, bendravimas su artimaisiais bei profilaktiniai sveikatos tyrimai.
Įvardijo amžių, kai Lietuvoje įvyksta didžiausias lūžis
Vis dėlto viena profesoriaus atskleista detalė gali nustebinti daugelį.
Pasak V. Aleknos, Lietuvoje atliktų vertinimų duomenimis, ryškiausias senėjimo pokyčių etapas pastebimas maždaug apie 75-uosius gyvenimo metus.
Šiuo laikotarpiu gali labiau silpnėti fizinės galimybės, mažėti socialinis aktyvumas ir keistis psichologinė savijauta.
Tačiau tai nereiškia, kad sulaukus 75 metų kiekvieno žmogaus sveikata staiga pablogėja.
Senėjimas yra labai individualus procesas.
Profesoriaus žinia aiški: svarbu ne vien tai, kiek metų žmogus gyvena, bet ir kaip ilgai jis išlieka sveikas, aktyvus bei savarankiškas.
O didžiausią naudą gali suteikti ne brangūs jaunystės pažadai, bet nuoseklūs kasdieniai įpročiai.
