Aidas Užkuraitis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl atsidūrė dėmesio centre dėl kalbų apie karo Ukrainoje stabdymą. Tačiau svarbiausias klausimas – ne vien tai, ar Maskva pasirengusi sėsti prie derybų stalo. Kur kas svarbiau, kokiomis sąlygomis Rusija sutiktų nutraukti karo veiksmus ir ar tokios sąlygos būtų priimtinos Ukrainai.
Daugiau nei ketverius metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą tebėra vienas svarbiausių Europos saugumo iššūkių.
Kiekvienas aukšto rango Rusijos pareigūno pasisakymas apie galimą karo sustabdymą sulaukia dėmesio, nes diplomatiniai pareiškimai gali turėti reikšmės būsimoms deryboms.
Tačiau vien kalbos apie taiką dar nereiškia, kad šalys priartėjo prie susitarimo.
Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl karo pabaigos sąlygų išlieka labai skirtingos.
Maskva kalba apie derybas, bet atsisako svarbiausio žingsnio
Rusijos diplomatijos vadovas yra pareiškęs, kad Maskva pasirengusi kalbėtis apie karo pabaigą, tačiau nesutinka su besąlygišku ugnies nutraukimu.
Rugsėjo mėnesį Lavrovas aiškino, kad paprastas karo veiksmų sustabdymas, nepasiekus platesnio politinio susitarimo, esą suteiktų Ukrainai laiko sustiprinti savo pajėgumus.
Tokiu argumentu Rusija grindžia atsisakymą pirmiausia nutraukti kovas ir tik tada derėtis dėl ilgalaikės taikos.
Ukraina ir jos Europos partneriai laikosi kitokios pozicijos: neatidėliotinas ugnies nutraukimas galėtų sumažinti žmonių kančias ir sudaryti sąlygas diplomatinėms deryboms.
Kokių sąlygų Rusija reikalauja iš Ukrainos?
Vienas svarbiausių nesutarimų susijęs su Ukrainos teritorijomis ir jos būsima saugumo politika.
Maskva anksčiau reikalavo, kad Ukraina atsisakytų siekio prisijungti prie NATO, laikytųsi neutralumo ir sutiktų su Rusijos keliamomis teritorinėmis sąlygomis.
Lavrovas taip pat yra siūlęs saugumo garantijų modelį, kuriame dalyvautų didžiosios pasaulio valstybės, įskaitant pačią Rusiją.
Tačiau Kyjivui tokios sąlygos kelia esminių klausimų.
Ukrainos valdžia pabrėžia, kad valstybė turi teisę pati spręsti dėl savo saugumo ir tarptautinių sąjungų.
Todėl derybų kliūtis yra ne vien noras sustabdyti kovas, bet ir visiškai skirtingas būsimos taikos supratimas.
Europoje baiminamasi, kad karo sustabdymas gali tapti tik laikina pauze
Europos valstybės pabrėžia, kad bet koks būsimas susitarimas turi būti ilgalaikis ir užtikrinti Ukrainos saugumą.
Vienas svarbiausių klausimų – kokios garantijos neleistų atsinaujinti karo veiksmams po galimų paliaubų.
Spalio 12 dieną Europos Sąjunga paskelbė naujas sankcijas Rusijos karinės pramonės sektoriui ir dar kartą paragino Maskvą sutikti su visišku, besąlygišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu.
Europos šalys taip pat pakartojo paramą Ukrainos nepriklausomybei ir tarptautiniu mastu pripažintoms jos sienoms.
Ar Lavrovo pareiškimai reiškia, kad karo pabaiga artėja?
Kol kas tokios išvados daryti negalima.
Nors Rusijos pareigūnai kalba apie galimas derybas, Maskva nėra atsisakiusi svarbiausių anksčiau iškeltų reikalavimų.
Dar rugsėjį Lavrovas pareiškė, kad Rusija gali tęsti derybas nenutraukdama karo veiksmų.
Tai rodo, jog diplomatinių kontaktų atnaujinimas savaime nereikštų paliaubų.
Svarbiausia bus ne tai, kiek pareiškimų apie taiką paskelbs Rusijos vadovai, o tai, ar Maskva ir Kyjivas galės susitarti dėl konkrečių, įgyvendinamų sąlygų.
Русская служба The Moscow Times
Lemiamas klausimas lieka atviras
Rusijos užsienio reikalų ministro pasisakymai dar kartą parodo, kad derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos išlieka sudėtingos.
Maskva kalba apie platesnį politinį susitarimą, tačiau kartu kelia sąlygas, kurios Ukrainai ir jos partneriams yra sunkiai priimtinos.
Tuo metu Europa ragina pirmiausia nutraukti karo veiksmus ir tik tada ieškoti ilgalaikių saugumo sprendimų.
Taigi pagrindinė intriga išlieka: ar Rusija iš tiesų pasirengusi kompromisui, ar kalbos apie karo stabdymą tėra dar vienas būdas siekti savo politinių reikalavimų?
Kol kas patvirtinto naujo taikos susitarimo nėra, o karo pabaigos data lieka nežinoma.
