Aidas Užkuraitis
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Tačiau vis garsiau kalbama, kad energetinis sandoris gali būti tik viena gerokai platesnių Vašingtono ir Maskvos santykių dalis. Ukrainos politikai nerimauja dėl galimo spaudimo Kyjivui, o buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis iškėlė dar rimtesnę prielaidą – užkulisiuose galėjo būti aptarti ir Ukrainos teritorijų klausimai.
Pastarosiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykiai vėl atsidūrė tarptautinės politikos dėmesio centre.
Spalio mėnesį D. Trumpas paskelbė apie susitarimą, kuris leistų Rusijai tiekti dyzeliną į pasaulio rinkas, laikinai sušvelninant tam tikrus energetikos sektoriui taikomus apribojimus.
Baltųjų rūmų vadovas šį sprendimą aiškino siekiu mažinti energijos kainas ir skatinti Maskvą grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Tačiau toks žingsnis sukėlė klausimų ne tik Europoje, bet ir pačiose Jungtinėse Valstijose.
Kritikai įspėja, kad papildomos pajamos iš energijos išteklių pardavimo gali sustiprinti Rusijos ekonomiką tuo metu, kai Maskva tęsia karinius veiksmus Ukrainoje.
Energetinis sandoris – tik pradžia?
Paskelbtas susitarimas apima daugiau kaip 300 tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimą JAV ir pasaulio rinkoms.
D. Trumpas tvirtina, kad tokia priemonė gali padėti sumažinti degalų kainas ir sudaryti palankesnes sąlygas diplomatinėms deryboms.
Tačiau ekonominė susitarimo nauda vertinama nevienareikšmiškai.
Lietuvos geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad sandoris gali būti pirmiausia susijęs su JAV vidaus politika.
Artėjant kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpui svarbu parodyti rinkėjams, kad jo administracija imasi veiksmų dėl aukštų energijos kainų.
Politologo vertinimu, kol kas neaišku, ar susitarimas turės reikšmingų praktinių pasekmių, ar labiau taps politiniu signalu.
Tačiau buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis iškėlė gerokai jautresnį klausimą.
Užkulisiuose galėjo būti aptariamas dar jautresnis klausimas
A. Valionis viešai išsakė įtarimą, kad tarp D. Trumpo ir V. Putino gali egzistuoti neformalus žodinis susitarimas dėl Rusijos siekių Ukrainoje.
Buvusio ministro nuomone, Maskva gali tikėtis, kad Vašingtonas bus pasirengęs toleruoti tam tikras Rusijos teritorines pretenzijas.
Tai būtų gerokai platesnės reikšmės klausimas nei vien energetinių išteklių prekyba.
Ukrainos teritorijų ateitis yra viena sudėtingiausių galimų taikos derybų temų.
Rusija siekia išlaikyti užimtas teritorijas, o Ukraina laikosi pozicijos, kad jos tarptautiniu mastu pripažintos sienos negali būti keičiamos jėga.
Vis dėlto būtina pabrėžti, kad A. Valionio išsakytas vertinimas yra politinė prielaida.
Nėra patvirtintų įrodymų, kad JAV ir Rusija būtų sudariusios slaptą susitarimą dėl Ukrainos teritorijų perdavimo.
Ukrainai perduotas reikalavimas sukėlė papildomą nerimą
Tuo pat metu pasirodė informacijos apie JAV spaudimą Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, JAV prezidento pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris per susitikimą Majamyje aiškino Ukrainos delegacijai, kad dyzelino susitarimas galėtų paskatinti Maskvą grįžti prie derybų.
Pranešta, kad Ukrainos atstovams buvo perduotas D. Trumpo reikalavimas sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams.
Kyjivui tai itin jautrus klausimas.
Ukraina savo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai aiškina kaip atsaką į Maskvos vykdomas atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat perspėjo, kad sankcijų švelninimas be ilgalaikio susitarimo dėl karo veiksmų mažinimo gali suteikti Rusijai papildomų galimybių tęsti karą.
Netikėtas sprendimas dėl palydovinio ryšio
Dar didesnį susirūpinimą sukėlė spalio 15 dieną pasirodęs „Reuters“ pranešimas apie Ukrainos naudojamos palydovinės sistemos „Starshield“ apribojimus.
Agentūros šaltinių duomenimis, nurodymas riboti sistemos naudojimą Ukrainos karinėse operacijose buvo perduotas iš Baltųjų rūmų.
Ši technologija naudojama ryšiui ir kitoms karinėms reikmėms.
Pranešta, kad nustatyti apribojimai paveikė kai kurias Ukrainos bepiločių orlaivių operacijas.
Vėliau dalis sąlygų buvo pakeista.
Tačiau nei Baltieji rūmai, nei Pentagonas viešai nepatvirtino, kas konkrečiai priėmė pirminį sprendimą.
Ši aplinkybė dar labiau sustiprino klausimus dėl JAV administracijos politikos Ukrainos atžvilgiu.
Kartu svarbu pažymėti, kad pats D. Trumpas spalio 13 dieną pareiškė, jog Jungtinės Valstijos ir toliau dalijasi žvalgybine informacija su Ukraina.
Taigi vieši administracijos pareiškimai ir žiniasklaidos šaltinių pateikta informacija ne visais klausimais sutampa.
Europoje – vis garsesni perspėjimai
JAV ir Rusijos dyzelino susitarimas sukėlė neigiamų reakcijų tarp Europos politikų.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni spalio 14 dieną pareiškė, kad toks sprendimas yra rizikingas.
Jos vertinimu, Rusijai suteikiamos ekonominės galimybės gali susilpninti tarptautines pastangas paskatinti Maskvą nutraukti karą.
Susitarimą kritikavo ir dalis JAV įstatymų leidėjų.
Septyni abiejų partijų senatoriai viešai suabejojo, ar toks sprendimas neprieštarauja galiojantiems sankcijų apribojimams.
Šie nesutarimai rodo, kad JAV administracijos pasirinkta kryptis nėra vienareikšmiškai vertinama net Vašingtone.
Kita vertus, D. Trumpo administracija laikosi pozicijos, kad ekonominiai susitarimai gali būti naudojami kaip diplomatinė priemonė siekiant paskatinti derybas.
Ar Rusija gali gauti daugiau, nei buvo paskelbta viešai?
Šiuo metu didžiausią nerimą Ukrainoje kelia ne vien dyzelino sandoris.
Klausimų kyla ir dėl to, kokias sąlygas Vašingtonas gali siūlyti Maskvai siekdamas atnaujinti derybas.
Jeigu Rusija gautų ekonominių nuolaidų, o Ukraina tuo pat metu susidurtų su papildomais apribojimais, tai galėtų pakeisti abiejų šalių derybines pozicijas.
Tačiau kol kas neįrodyta, kad visi šie sprendimai būtų vieno slapto susitarimo dalis.
Skirtingi veiksmai gali būti susiję su platesne JAV diplomatijos strategija, tačiau jų tarpusavio ryšį būtina vertinti remiantis patvirtinta informacija.
Ukrainos vadovybė toliau siekia Europos partnerių paramos ir pabrėžia, kad bet koks taikos susitarimas turi užtikrinti šalies saugumą.
Artimiausios savaitės gali atskleisti tikruosius Vašingtono ketinimus
JAV ir Rusijos energetinis susitarimas jau tapo reikšmingu tarptautinės politikos diskusijų objektu.
Vieni jį vertina kaip mėginimą paskatinti diplomatines derybas, kiti įžvelgia riziką, kad Maskva gaus ekonominės naudos be pakankamų įsipareigojimų mažinti karinius veiksmus.
Tuo pat metu pranešimai apie spaudimą Ukrainai ir palydovinių sistemų naudojimo apribojimus kelia papildomų klausimų dėl JAV politikos krypties.
Tačiau esminė aplinkybė nesikeičia: viešai patvirtinto slapto JAV ir Rusijos susitarimo dėl Ukrainos teritorijų nėra.
Todėl kalbos apie tokį susitarimą kol kas lieka politinių vertinimų ir nepatvirtintų prielaidų lygmenyje.
Ar D. Trumpo administracijos sprendimai padės priartinti karo pabaigą, ar dar labiau apsunkins Ukrainos padėtį, priklausys nuo tolesnių derybų ir konkrečių abiejų pusių veiksmų.
O kaip manote jūs – ar JAV susitarimas su Rusija gali padėti siekti taikos, ar ekonominių apribojimų švelninimas suteikia Maskvai papildomų galimybių tęsti karą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
