Aidas Užkuraitis
Lietuvos gynybos pramonėje ryškėja technologija, kuri šiuolaikiniame kare tampa vis svarbesnė. Vos prieš ketverius metus įkurta lietuviška bendrovė jau kuria bepiločių orlaivių sistemas, skirtas veikti net sudėtingomis elektroninio trikdymo sąlygomis. Jos sprendimai naudojami Ukrainoje, o susidomėjimas auga ir užsienyje. Tačiau svarbiausia naujovė slypi ne pačiuose dronuose – lietuviai kuria visą tarpusavyje susietą sistemą.
Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė požiūrį į šiuolaikines karines technologijas. Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė kaip papildoma kariuomenės įranga, šiandien tapo viena svarbiausių mūšio lauko dalių.
Bepiločiai orlaiviai naudojami žvalgybai, situacijos stebėjimui ir įvairioms karinėms užduotims.
Tačiau kartu atsirado ir didžiulė problema – elektroninė kova.
Priešiškos pajėgos gali trikdyti ryšio ir navigacijos signalus, todėl net pažangūs bepiločiai orlaiviai ne visada gali atlikti numatytas užduotis.
Būtent šią problemą siekia spręsti Lietuvos bendrovė „Unmanned Defense Systems“ (UDS).
Vos ketveri metai – o technologijos jau naudojamos Ukrainoje
Lietuviška bendrovė UDS įkurta prieš ketverius metus, tačiau per palyginti trumpą laiką sugebėjo įsitvirtinti sparčiai augančioje gynybos technologijų rinkoje.
Įmonė kuria bepiločių orlaivių sprendimus, kurie, jos teigimu, jau naudojami Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Tai svarbi aplinkybė, nes Ukrainoje technologijos susiduria su realiomis karo sąlygomis.
Vien laboratorinių bandymų nepakanka norint suprasti, kaip įranga veiks aplinkoje, kurioje nuolat keičiasi grėsmės ir naudojamos elektroninio trikdymo priemonės.
Bendrovės teigimu, Ukrainoje sukaupta patirtis padeda greičiau pastebėti technologijų trūkumus ir tobulinti naujus sprendimus.
Taip Lietuvos gynybos pramonė gauna galimybę kurti produktus, atsižvelgdama į tikrus kariuomenių poreikius.
Didžiausias iššūkis – kai dingsta ryšys
Šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai dažnai priklauso nuo stabilaus ryšio ir navigacijos signalų.
Tačiau karo sąlygomis šie signalai gali būti trikdomi.
Tai reiškia, kad įranga, puikiai veikianti įprastoje aplinkoje, sudėtingomis sąlygomis gali prarasti dalį savo funkcijų.
Todėl gynybos technologijų kūrėjai vis daugiau dėmesio skiria atsparumui elektroniniams trikdžiams.
UDS pristato sprendimus, skirtus išlaikyti bepiločių sistemų veikimą ir sudėtingomis ryšio sąlygomis.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad atsparumas trikdymui nereiškia visiško nepažeidžiamumo.
Nė viena technologija negali būti laikoma absoliučiai apsaugota nuo visų elektroninės kovos priemonių.
Tikrasis patikimumas priklauso nuo konkrečios sistemos, aplinkos ir atliktų bandymų.
Lietuviai kuria ne vieną droną, o visą sistemą
Vienas svarbiausių UDS veiklos bruožų – siekis sujungti skirtingas technologijas į bendrą sistemą.
Bendrovė orientuojasi ne vien į atskirų bepiločių orlaivių gamybą.
Jos kuriami sprendimai apima žvalgybą, valdymą ir kitų karinių užduočių koordinavimą.
Tokios sistemos svarbios todėl, kad šiuolaikinėms ginkluotosioms pajėgoms reikia ne pavienių įrenginių, o tarpusavyje suderintų technologijų.
Pavyzdžiui, žvalgybos metu surinkta informacija turi būti perduodama atsakingiems padaliniams, kurie gali įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Todėl svarbus ne tik vieno drono pajėgumas, bet ir visos sistemos patikimumas.
Užsienio valstybės jau rodo susidomėjimą
Lietuviškų gynybos technologijų kūrėjų ambicijos neapsiriboja vietos rinka.
UDS teigimu, bendrovės sprendimai tiekiami užsienio valstybėms, tarp jų – Ukrainai.
Įmonė taip pat plečia veiklą pačioje Ukrainoje.
Tarptautinei plėtrai padeda ir Lietuvos Inovacijų agentūra, sudaranti galimybes gynybos technologijų įmonėms pristatyti savo produktus užsienio rinkose.
Tai svarbu visam Lietuvos gynybos pramonės sektoriui.
Mažesnėms valstybėms konkuruoti vien gamybos apimtimis sudėtinga, todėl didesnę reikšmę įgyja technologinės žinios, lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į naujus poreikius.
Ukraina parodė, kaip greitai keičiasi karas
Vienas ryškiausių Ukrainos karo bruožų – itin spartus technologijų vystymasis.
Kariuomenės ir gamintojai nuolat ieško būdų, kaip prisitaikyti prie naujų grėsmių.
Tai reiškia, kad prieš kelis mėnesius veiksminga buvusi įranga vėliau gali susidurti su naujais apribojimais.
Todėl gynybos pramonėje vis svarbesnis tampa greitas technologijų atnaujinimas.
Lietuvos krašto apsaugos institucijos taip pat pabrėžia, kad dronų ir kovos su jais technologijos keičiasi itin sparčiai.
Dėl šios priežasties kariuomenėms svarbu ne tik įsigyti įrangą, bet ir užtikrinti galimybes ją tobulinti.
Lietuva jau stiprina savo bepiločių pajėgumus
UDS veikla yra platesnio Lietuvos gynybos technologijų stiprinimo dalis.
Lietuvos kariuomenė pastaruoju metu plečia bepiločių orlaivių naudojimo galimybes ir investuoja į jų aptikimo bei neutralizavimo sistemas.
Krašto apsaugos institucijos taip pat siekia, kad skirtingos oro erdvės stebėjimo ir apsaugos priemonės veiktų kaip vieninga sistema.
Ši kryptis susijusi su Ukrainoje sukaupta patirtimi.
Ji parodė, kad net ir mažesni bepiločiai orlaiviai gali turėti didelę reikšmę, todėl valstybėms būtina ieškoti veiksmingų ir ekonomiškai pagrįstų apsaugos sprendimų.
Lietuvoje kuriamos technologijos gali prisidėti prie šio sektoriaus stiprėjimo.
Tačiau svarbu atskirti bendrovės pristatomus pajėgumus nuo nepriklausomai patvirtintų ba
