Aidas Užkuraitis
Jungtinės Valstijos pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad dislokavo ginklus kosmėje. Oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas paskelbė, jog šalis turi vadinamuosius „orbitoje esančius kosminės kontrolės ginklus“, kurių paskirtis – apsaugoti amerikiečių interesus kosminėje erdvėje.
„Ypač svarbu išlaikyti dominavimą ne tik ore, bet ir kosmose“, – sakė jis, pabrėždamas, kad JAV privalo turėti priemones atgrasyti ir atremti grėsmes iš konkurentų.
Kokie ginklai slepiasi orbitoje?
Kosminių ginklų sąvoka daug platesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekspertai kalba apie vadinamuosius kontra-kosmoso pajėgumus – priemones, kurios gali sutrikdyti, pažeisti ar sunaikinti priešo palydovus.
Pasak Vokietijos ginkluotųjų pajėgų universiteto Miunchene tyrėjos Anos Nent, tai gali būti ryšio trukdymas ir signalų klastojimas, lazeriai, aklinantys palydovų sensorius, manevruojantys palydovai su robotinėmis rankomis ar raketos, skirtos palydovams numušti. Kraštutinis variantas – branduoliniai sprogimai kosmose.
Šiuo metu, anot ekspertų, kalbama ne apie ginklus, galinčius tiesiogiai smogti Žemei, o apie sistemas, nukreiptas prieš kitus kosmoso objektus – palydovus ir jų infrastruktūrą.
Naujas signalas Kinijai ir Rusijai
Kinija į JAV pranešimą sureagavo akimirksniu, apkaltinusi Vašingtoną kosmoso militarizavimu ir paragindama nutraukti „gynybinių pajėgumų plėtrą kosmėje“. Tačiau, kaip primena Ana Nent, tai nėra staigmena Pekinui ar Maskvai.
„Tos sistemos egzistuoja jau seniai, nauja tai, kad JAV pirmą kartą viešai jas vadina ginklais“, – teigė tyrėja. Pasak jos, kosmosas yra itin nepermatoma erdvė: matyti, kad palydovai paleidžiami, bet tiksliai žinoti, ką jie gali ir kaip elgsis, labai sunku.
Ekspertė pabrėžia, kad ir Kinija, ir Rusija aktyviai kuria panašius pajėgumus, o kosmėje jau vyksta savotiškos ginklavimosi varžybos dėl pranašumo orbitoje.
Kosminis karas ir civilinis gyvenimas
Palydovai dešimtmečius buvo laikomi teisėtais kariniais taikiniais, tačiau pastaraisiais metais riba tarp karinių ir komercinių sistemų ištrinta. Ryškiausias pavyzdys – Ukrainos karas, kuriame plačiai naudotos komercinės palydovinės ryšio ir žvalgybos paslaugos.
„Jei komerciniai palydovai aktyviai padeda karinėms operacijoms, Rusija ir Kinija juos laiko teisėtais taikiniais“, – aiškino Ana Nent. Tokiu atveju smūgiai palydovams paliestų ne tik kariuomenę, bet ir visą pasaulio ekonomiką.
Navigacija, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pervedimai, akcijų biržos, oro ir jūrų transporto valdymas – visa tai remiasi itin tiksliais laiko ir vietos signalais iš kosmoso. Plataus masto trikdžiai galėtų mus akimirksniu nublošti į priešskaitmeninį amžių.
Senos taisyklės ir nauja realybė
1967 metais įsigaliojusi Kosmoso sutartis draudžia dislokuoti branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus Žemės orbitoje ir ant dangaus kūnų, tačiau nekalba apie daugelį šiuolaikinių technologijų. Be to, beveik visos kosminės sistemos turi dvejopą – civilinę ir karinę – paskirtį.
Dėl to šalys jau kelis dešimtmečius nesusitaria, kas laikytina kosminiu ginklu ir kaip tokius pajėgumus reguliuoti. Geopolitinė įtampa dar labiau mažina tikimybę, kad artimiausiu metu pavyks susitarti dėl naujų, griežtesnių tarptautinių taisyklių.
Europa, pasak specialistų, iš šios situacijos traukia savas pamokas – siekia didesnio savarankiškumo kosmoso srityje ir kuria priemones apsaugoti savo palydovus, kad krizės atveju neprarastų gyvybiškai svarbių paslaugų ir sprendimų laisvės.
