Aidas Užkuraitis
Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidalijo liūdna žinia, kuri palietė uostamiesčio bendruomenę. Mirė žmogus, kurio kūrybą klaipėdiečiai mato beveik kasdien, nors daugelis galbūt nė nežinojo jo pavardės. Jo darbai tapo neatsiejama miesto istorijos ir tapatybės dalimi. Atsisveikindamas buvęs meras atskleidė, kokį ypatingą palikimą šis žmogus paliko ateities kartoms.
Skaudi žinia pasiekė Klaipėdą
Lapkričio 3 dieną buvęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie skaudžią netektį.
Mirė žinomas dizaineris Kęstutis Mickevičius, kurio kūrybinė veikla buvo glaudžiai susijusi su Klaipėdos istorija ir svarbiausiais miesto simboliais.
Jo darbai dešimtmečius lydėjo klaipėdiečius per miesto šventes, oficialius renginius ir svarbiausias istorines sukaktis.
Tačiau ne visi žinojo, kas stovėjo už šių kūrinių.
V. Grubliauskas jautriame atsisveikinimo įraše priminė, kad K. Mickevičiaus indėlis į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą buvo gerokai didesnis, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Jo sukurtą simbolį matė tūkstančiai žmonių
Kęstutis Mickevičius buvo Klaipėdos miesto vėliavos autorius.
Jo kūryboje įsitvirtino istorinės raudona ir geltona spalvos, tapusios vienais ryškiausių uostamiesčio atpažinimo ženklų.
Ši vėliava plevėsuoja per miesto šventes, oficialias ceremonijas ir kitus svarbius renginius.
Ji tapo kasdienio Klaipėdos gyvenimo dalimi.
Tačiau dizainerio darbas neapsiribojo vien vėliavos sukūrimu.
Jis taip pat prisidėjo prie vieno svarbiausių miesto istorinių simbolių atkūrimo.
Būtent šis darbas tapo reikšmingu jo profesinės veiklos etapu.
Svarbus 1992 metų sprendimas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalies miestams buvo svarbu susigrąžinti istorinius simbolius.
Klaipėda taip pat siekė atkurti savo heraldinį paveldą.
1992 metais K. Mickevičius kartu su kolege parengė Klaipėdos miesto herbo etaloną.
Kuriant jį buvo remiamasi XV ir XVII amžių istorinių antspaudų vaizdais.
Tai buvo darbas, kuriam reikėjo ne tik meninių gebėjimų, bet ir kruopštaus istorinių šaltinių tyrinėjimo.
1992 metų liepos 1 dieną atkurtas Klaipėdos herbas buvo oficialiai patvirtintas.
Nuo tada šis simbolis tapo neatsiejama miesto oficialaus gyvenimo dalimi.
Jį galima išvysti dokumentuose, reprezentaciniuose leidiniuose, renginiuose ir kitose miesto erdvėse.
K. Mickevičiaus indėlis į šį darbą išliks svarbus ir ateities kartoms.
Miesto istorijai paskyrė ne vienus metus
Kęstutis Mickevičius domėjosi ne tik grafiniu dizainu.
Jam buvo svarbu suprasti, kaip atsirado Klaipėdos simboliai, ką jie reiškė ankstesnėms kartoms ir kaip jų reikšmė keitėsi bėgant amžiams.
Šis domėjimasis atsispindėjo ir jo leidybinėje veikloje.
2012 metais kartu su istoriku Jonu Geniu jis sudarė leidinį „Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“.
Knygoje nagrinėjama Klaipėdos simbolių istorija ir jų reikšmė miesto tapatybei.
Tokie darbai padeda išsaugoti istorinę atmintį ir suteikia galimybę ateities kartoms geriau pažinti savo miestą.
Dar vienas jo darbas iškilo Klaipėdoje
K. Mickevičius prisidėjo ir prie miesto istorinės atminties įamžinimo viešosiose erdvėse.
Kartu su skulptoriumi Gintautu Jonkumi jis kūrė paminklą Jonui Polovinskui-Budriui ir Reginai Kašubaitei-Budrienei.
Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke buvo atidengtas 2025 metų sausio 15 dieną.
Šis projektas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip dizainerio kūryba buvo susijusi su miesto istorijos išsaugojimu.
K. Mickevičiui buvo svarbu ne tik sukurti estetiškai vertingą kūrinį, bet ir perteikti istorinę jo prasmę.
Buvęs meras pasidalijo jautriu atsisveikinimu
Vytautas Grubliauskas savo įraše pabrėžė, kad daugelis klaipėdiečių K. Mickevičiaus darbus pažinojo net nežinodami jų autoriaus.
Buvęs meras priminė, kiek daug laiko, žinių ir atsakomybės reikia norint sukurti simbolius, kurie ilgainiui tampa viso miesto tapatybės dalimi.
Jo atsisveikinime atsispindėjo pagarba žmogui, savo kūryba prisidėjusiam prie Klaipėdos istorijos išsaugojimo.
V. Grubliauskas taip pat atkreipė dėmesį į asmeninę netekties pusę.
Nors miestui lieka kūrybinis palikimas, šeimai ir artimiesiems ši netektis reiškia atsisveikinimą su brangiu žmogumi.
Ypač jautriai nuskambėjo dizainerio dukros Aistės mintys apie tėvo darbus, kuriais ateityje galės didžiuotis jo anūkai ir proanūkiai.
Tai primena, kad žmogaus kūryba gali tapti ne tik visuomenės, bet ir šeimos istorijos dalimi.
Paskelbta, kada bus galima atsisveikinti
Artimieji jau pranešė, kada ir kur vyks atsisveikinimas su Kęstučiu Mickevičiumi.
<box gap={2}>
**Atsisveikinimo informacija**
- Lapkričio 16 d., nuo 16 val. – atsisveikinimas laidojimo namuose „Amžiaus vartai“, Priestočio g. 7, Klaipėdoje.
- Lapkričio 17 d., 12 val. – laidotuvės.
Šeima prašo atsisveikinti ateinančių žmonių atsinešti po vieną gėlės žiedą.
</box>
Pagerbti dizainerio atminimą galės artimieji, draugai, kolegos ir visi, kuriems jo kūryba buvo svarbi.
Palikimas, kuris liks Klaipėdai
Kęstučio Mickevičiaus darbai ir toliau bus matomi Klaipėdos kasdienybėje.
Jo sukurta vėliava plevėsuos miesto renginiuose, o atkurtas herbas primins turtingą uostamiesčio istoriją.
Knygos ir kiti kūrybiniai projektai išliks svarbiais miesto praeities liudijimais.
Nors pats kūrėjas išėjo, jo indėlis į Klaipėdos kultūrinį paveldą niekur nedings.
Kartais didžiausią pėdsaką palieka žmonės, kurių vardų kasdien negirdime, tačiau jų darbus matome nuolat. Kęstutis Mickevičius buvo vienas iš jų.
Užuojauta velionio šeimai, artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.
