Aidas Užkuraitis
Saulėtoje Tenerifėje prasidėjusi lietuvių šeimos istorija virto sudėtingu tarptautiniu ginču. Po sutuoktinių išsiskyrimo į konfliktą įsitraukė dviejų valstybių teismai, policija ir vaiko teisių specialistai. Motinai su dviem vaikais grįžus į Lietuvą, tėvas ėmėsi teisinių veiksmų, tačiau netrukus įvykiai pasisuko netikėta linkme. Dabar brolis ir sesuo gyvena skirtingose šalyse, o teismai jau priėmė svarbų sprendimą dėl mažamečio berniuko.
Gyvenimas svajonių saloje baigėsi netikėtai
Iš pradžių viskas atrodė kaip daugelio šeimų svajonė.
Lietuvių pora nemažai laiko leisdavo Tenerifėje – Ispanijai priklausančioje saloje, garsėjančioje šiltu klimatu ir Atlanto vandenyno pakrantėmis.
Sutuoktiniai augino du mažamečius vaikus, kūrė verslą ir turėjo būstą užsienyje.
Tačiau ilgainiui tarp jų kilo nesutarimų, kurie peraugo į rimtą konfliktą.
Pora nusprendė gyventi atskirai.
Vyras liko Tenerifėje, kur plėtojo verslą, o moteris norėjo su vaikais grįžti į Lietuvą.
Būtent šis sprendimas tapo ilgo teisminio ginčo pradžia.
Motiną su vaikais sustabdė oro uoste
Sutuoktiniams nesutariant dėl vaikų gyvenamosios vietos, į situaciją įsitraukė Ispanijos institucijos.
Tėvas siekė, kad vaikai liktų Tenerifėje, kurią laikė nuolatine šeimos gyvenamąja vieta.
Jo iniciatyva Ispanijos teismas buvo pritaikęs laikinus apribojimus.
Vaikams uždrausta išvykti iš šalies, o jų kelionės dokumentus nurodyta paimti.
Apie draudimą buvo informuotos ir pasienio tarnybos.
Vienas motinos bandymas išvykti su vaikais baigėsi oro uoste, kai kelionę sustabdė pareigūnai.
Tačiau ši istorija tuo nesibaigė.
Po kurio laiko Ispanijos teismas peržiūrėjo situaciją ir anksčiau pritaikytus apribojimus panaikino.
Tai leido motinai su abiem vaikais išvykti į Lietuvą.
Vis dėlto tėvas su tokiu sprendimu nesutiko.
Tėvas kreipėsi į Lietuvos teismą
Vyras tvirtino, kad šeima nuolat gyveno Ispanijoje, todėl vaikų išvykimas į Lietuvą, jo vertinimu, buvo neteisėtas.
Jis kreipėsi į Lietuvos teismą ir paprašė grąžinti abu nepilnamečius į Ispaniją.
Tėvas aiškino, kad Tenerifėje šeima turėjo būstą, vaikai buvo registruoti, o dukra lankė ugdymo įstaigą.
Pasak jo, būtent Ispanija buvo pagrindinis šeimos gyvenimo centras.
Tačiau motina pateikė kitokią įvykių versiją.
Ji teigė, kad Tenerifėje šeima gyvendavo tik dalį metų, daugiausia šaltuoju sezonu, o nuolatiniai ryšiai su Lietuva niekada nebuvo nutrūkę.
Moteris taip pat nurodė, kad sutuoktinių santykiai pašlijo po konflikto, kurio metu, jos teigimu, buvo panaudotas smurtas.
Šie teiginiai buvo vienos ginčo šalies pozicija, o ne teismo nustatyta vyro kaltė.
Netikėtas posūkis: dukra atsidūrė Tenerifėje
Kol Lietuvos teisme buvo nagrinėjamas prašymas grąžinti vaikus į Ispaniją, situacija pasikeitė.
Tėvas atvyko į Lietuvą.
Liepos 31 dieną jis pasiėmė dukrą iš ugdymo įstaigos ir su ja išskrido į Tenerifę.
Tuo metu Lietuvos teismas jau buvo laikinai nustatęs mergaitės gyvenamąją vietą su motina.
Apie šį įvykį informuoti vaiko teisių apsaugos specialistai.
Po dukros išvykimo tėvas pakeitė savo prašymą Lietuvos teismui.
Jis nebereikalavo grąžinti abiejų vaikų – siekė, kad į Ispaniją būtų išsiųstas tik mažametis sūnus.
Taip susiklostė itin sudėtinga padėtis.
Dukra liko su tėvu Tenerifėje, o sūnus – su motina Lietuvoje.
Vaiko teisių specialistai sulaukė net 19 pranešimų
Tėvų konfliktas pareikalavo ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijų dėmesio.
Specialistai nurodė gavę net 19 tėvo pranešimų dėl galimų vaikų teisių pažeidimų.
Dauguma jų buvo susiję su vaikų grįžimu į Lietuvą.
Vertinant situaciją buvo nagrinėjamos abiejų tėvų pateiktos aplinkybės.
Specialistai taip pat lankėsi motinos gyvenamojoje vietoje.
Jų vertinimu, gyvenimo sąlygos buvo tinkamos vaikams augti.
Tačiau pagrindinis ginčo klausimas liko neišspręstas: kurioje valstybėje iš tikrųjų buvo nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta?
Atsakymas į jį turėjo lemiamą reikšmę teismo sprendimui.
Teismas išnagrinėjo šeimos gyvenimą abiejose šalyse
Lietuvos teismai vertino ne tik deklaruotus adresus.
Buvo nagrinėjama, kur šeima faktiškai gyveno, kokius ryšius palaikė su abiem valstybėmis ir kur buvo teikiamos vaikų ugdymo bei sveikatos priežiūros paslaugos.
Paaiškėjo, kad šeima turėjo svarbių ryšių ir su Lietuva, ir su Ispanija.
Lietuvoje buvo deklaruota šeimos gyvenamoji vieta, šeima turėjo nekilnojamojo turto, naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis.
Dukra buvo susijusi su ugdymo įstaigomis abiejose valstybėse.
Taip pat vertinti dokumentai, rodantys, kad šeimos buvimas Ispanijoje buvo siejamas su sezoniniu gyvenimu ir verslo veikla.
Vien gyvenamosios vietos deklaravimas Tenerifėje nebuvo laikomas pakankamu įrodymu, kad būtent ši valstybė tapo nuolatine vaikų gyvenamąja vieta.
Sprendimas dėl mažamečio sūnaus – nepalankus tėvui
Išnagrinėję bylos aplinkybes, Lietuvos teismai atmetė tėvo prašymą grąžinti mažametį sūnų į Ispaniją.
Teisėjai atsižvelgė į tai, kad berniukas gimė Lietuvoje ir yra Lietuvos pilietis.
Taip pat nustatyta, kad vaikas abiejose šalyse buvo praleidęs panašų laiką.
Dėl itin jauno amžiaus jo ryšys su kasdiene aplinka buvo vertinamas atsižvelgiant į nuolatinę priežiūrą.
Berniukas nuo gimimo gyveno su motina.
Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti jo grįžimo į Lietuvą neteisėtu išvežimu iš Ispanijos.
Todėl tėvo prašymas nebuvo patenkintas.
Šis sprendimas priimtas vertinant konkrečias bylos aplinkybes ir vaiko interesus, o ne vadovaujantis prielaida, kad vienas iš tėvų visais atvejais turi pirmenybę.
Teisėjai atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę
Nagrinėjant bylą buvo vertinama ir tai, kaip brolis bei sesuo atsidūrė skirtingose valstybėse.
Teismas pažymėjo, kad vaikus atskyrė tėvo sprendimas išsivežti dukrą į Tenerifę.
Tai įvyko dar nesulaukus galutinio sprendimo dėl sūnaus grąžinimo.
Teisėjų vertinimu, berniuko interesus geriausiai atitinka galimybė likti jam įprastoje aplinkoje su nuolat jį prižiūrinčia motina.
Kartu pripažinta, kad ryšio su tėvu išsaugojimas taip pat yra svarbus.
Tačiau konkrečioje byloje nebuvo nustatyta pakankamo teisinio pagrindo mažametį išsiųsti į Ispaniją.
Kas dabar laukia šeimos?
Nors Lietuvos teismai priėmė sprendimą dėl berniuko, platesnis šeimos konfliktas tuo nesibaigia.
Dukra yra Tenerifėje su tėvu, o sūnus gyvena Lietuvoje su motina.
Tėvams vis dar tenka spręsti sudėtingus klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo ir priežiūros.
Tokiose tarptautinėse bylose svarbūs ne tik nacionaliniai įstatymai, bet ir tarptautinės vaikų apsaugos taisyklės.
Vis dėlto kiekvienas sprendimas turi būti grindžiamas konkretaus vaiko interesais.
Ši istorija atskleidžia, kaip greitai šeimos nesutarimai gali peraugti į sudėtingą tarptautinį ginčą, kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse.
Kol suaugusieji ieško teisinių sprendimų, svarbiausia išlieka užtikrinti abiejų vaikų saugumą, stabilumą ir galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais.
Kaip manote, kas turėtų būti svarbiausia sprendžiant tokias bylas – ankstesnė šeimos gyvenamoji vieta ar dabartiniai vaikų poreikiai?
