Kasčiūnas prabilo apie tai, kas vyksta už uždarų durų: Lietuvai tenka itin sunkus pasirinkimas

Lietuva atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kurioje susiduria du svarbūs valstybės interesai. Viena vertus, Vilnius siekia visokeriopai remti Ukrainą. Kita vertus, šalies saugumui gyvybiškai svarbus Jungtinių Amerikos Valstijų karinis buvimas. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas atskleidė, kodėl santykiai su Donaldo Trumpo administracija kelia tiek daug klausimų ir kas iš tiesų vyksta NATO užkulisiuose. Jo pasakojime nuskambėjo ir iki šiol viešai mažai aptarta detalė apie pokalbį su Aljanso vadovu.

Lietuva susidūrė su skausminga dilema

Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje išryškėjo sudėtingas klausimas: kaip išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai ir kartu užtikrinti gerus santykius su svarbiausia NATO sąjungininke – Jungtinėmis Valstijomis?

Apie šį iššūkį prabilo buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys ir konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Politikas neslėpė, kad Donaldo Trumpo administracijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu jam kelia rimtų abejonių.

Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Lietuva negali ignoruoti JAV reikšmės savo nacionaliniam saugumui.

Pasak L. Kasčiūno, amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje yra kritiškai svarbus.

Būtent todėl, jo vertinimu, Lietuvos politikams tenka ieškoti pusiausvyros tarp principingos pozicijos ir praktinių saugumo interesų.

Kodėl amerikiečių pasitraukimas būtų itin jautrus?

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ir Europos gynybos pajėgumai vis dar priklauso nuo JAV paramos.

Nors Europos valstybės didina išlaidas gynybai, kai kurių pajėgumų joms trūksta.

Ypač svarbios pažangios oro gynybos, žvalgybos ir logistikos galimybės.

Buvusio ministro vertinimu, daliai tokių pajėgumų sukurti Europai gali prireikti ne vienų metų.

Todėl Lietuvos interesas – išlaikyti aktyvų JAV dalyvavimą regiono gynyboje.

Kartu L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Europos valstybės turi sparčiau stiprinti savo kariuomenes ir mažinti priklausomybę nuo amerikiečių.

Tai, jo nuomone, nėra pasirinkimas tarp JAV ir Europos.

Veikiau būtinybė derinti abu saugumo ramsčius.

Vienas dalykas jį ypač neramina

Buvęs ministras atvirai kalbėjo apie JAV administracijos santykius su Ukraina.

Jo vertinimu, kai kurie Vašingtono sprendimai ir vieši pareiškimai Ukrainos atžvilgiu yra neteisingi.

Tai Lietuvai sukuria papildomą diplomatinį iššūkį.

Lietuva nuosekliai remia Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Tačiau tuo pat metu ji yra NATO narė, kurios gynybai labai svarbūs JAV kariniai pajėgumai.

L. Kasčiūnas pastebėjo, kad viešose diskusijose dėl D. Trumpo neretai susiduria du kraštutiniai požiūriai.

Vieni itin kritiškai vertina JAV prezidento politiką, kiti mano, kad jo sprendimai ilgainiui duos teigiamų rezultatų.

Politiko teigimu, tikrovė sudėtingesnė, todėl Lietuvai svarbu išlaikyti savarankišką ir nuoseklią poziciją.

Atskleidė, kas vyksta NATO viduje

Nepaisant viešų politinių nesutarimų, L. Kasčiūnas pateikė ir ramesnių žinių.

Pasak jo, bendradarbiavimas su amerikiečiais NATO struktūrose vyksta sklandžiai.

Buvęs ministras teigė palaikantis ryšius su Aljanse dirbančiais Lietuvos atstovais.

Jų perduodama informacija, anot politiko, leidžia manyti, kad gynybos planavimas tęsiamas.

Jis taip pat pažymėjo, kad JAV neketina visiškai pasitraukti iš Europos.

Tačiau Vašingtonas siekia, kad Europos sąjungininkės prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą.

Tokiu atveju JAV išlaikytų svarbų vaidmenį užtikrinant tuos pajėgumus, kurių europiečiams dar trūksta.

Tai – L. Kasčiūno pateiktas dabartinio bendradarbiavimo vertinimas, o ne garantija, kad ateityje JAV politika nesikeis.

Netikėtai prabilo apie pokalbį su NATO vadovu

Viena įdomiausių L. Kasčiūno pasakojimo dalių buvo susijusi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.

Buvęs ministras prisiminė laikotarpį po 2024 metų JAV prezidento rinkimų.

Tuomet D. Trumpas jau buvo išrinktas prezidentu, o M. Rutte neseniai pradėjo vadovauti NATO.

L. Kasčiūnas teigė telefonu kalbėjęsis su Aljanso vadovu likus maždaug savaitei iki savo darbo Krašto apsaugos ministerijoje pabaigos.

Pokalbio metu jie aptarė gynybos finansavimą ir NATO ateities iššūkius.

Tačiau buvęs ministras nusprendė paliesti ir jautresnį klausimą.

Jis pagyrė M. Rutte už pastangas palaikyti ryšį su D. Trumpu.

Pasak L. Kasčiūno, NATO vadovas tuomet kukliai atsakė, kad jam pavyko pradėti dialogą, tačiau dar reikės pamatyti, kokių rezultatų jis duos.

Šis pokalbis, anot politiko, parodė, kokią reikšmę Aljanso ateičiai gali turėti asmeniniai lyderių santykiai.

Kodėl ieškoma žmonių, galinčių susikalbėti su Trumpu?

Politikos ekspertai jau kurį laiką diskutuoja apie tai, kokią įtaką tarptautiniams santykiams turi tiesioginiai ryšiai su JAV prezidentu.

Tarp politikų, palaikančių glaudžius kontaktus su D. Trumpu, dažnai minimi M. Rutte ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė iškėlė klausimą, ar Lietuva taip pat ieško galimybių stiprinti tokius ryšius.

L. Kasčiūnas leido suprasti, kad tam tikrų pastangų būta.

Vis dėlto jis nepateikė išsamaus konkrečių Lietuvos diplomatinių veiksmų aprašymo.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo sukurtas specialus ar oficialus derybų su D. Trumpu mechanizmas.

Tačiau pati diskusija atskleidžia, kokią svarbą politikai teikia tiesioginiam bendravimui su JAV administracija.

Grenlandijos istorija atskleidė kitokį kelią

Pokalbio metu buvo prisiminti ir JAV bei Danijos nesutarimai dėl Grenlandijos.

M. Šešelgytė pateikė savo vertinimą, kaip Danijai pavyko spręsti šį diplomatinį ginčą.

Pasak ekspertės, danai daug dėmesio skyrė neviešoms deryboms ir vengė nereikalingos viešos konfrontacijos.

Ji pasakojo, kad Danijos užsienio reikalų ministerijoje šiam klausimui buvo suburta speciali šešių žmonių komanda.

Ekspertės vertinimu, toks darbo būdas padėjo pasiekti Danijai priimtiną rezultatą.

M. Šešelgytė taip pat pažymėjo, kad M. Rutte galėjo prisidėti prie dialogo tarp šalių.

Vis dėlto tai yra jos pateikta diplomatinio proceso interpretacija.

Tikslus visų derybų dalyvių vaidmuo viešai nėra iki galo atskleistas.

Lietuvai svarbus ne tik Vašingtonas

Diskusijoje išryškėjo ir platesnė Europos saugumo problema.

Net jeigu JAV toliau vykdys savo NATO įsipareigojimus, Europos valstybėms teks investuoti į pajėgumus, kurių šiuo metu trūksta.

Tai reiškia didesnes gynybos išlaidas, glaudesnį bendradarbiavimą ir ilgalaikius sprendimus.

Lietuvai ši tema ypač aktuali dėl geografinės padėties ir Rusijos keliamos grėsmės.

Todėl svarbūs ne tik politiniai pareiškimai, bet ir realus sąjungininkų dalyvavimas gynybos planavime.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad NATO viduje bendradarbiavimas su JAV išlieka konstruktyvus.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad Europai būtina stiprinti savo savarankiškus pajėgumus.

Svarbiausia žinia Lietuvai

Buvusio krašto apsaugos ministro pasisakymas atskleidė sudėtingą Lietuvos padėtį.

Valstybė siekia remti Ukrainą, išlaikyti glaudžius santykius su JAV ir kartu prisidėti prie stipresnės Europos gynybos.

Šie tikslai nebūtinai vienas kitam prieštarauja, tačiau konkrečiais politiniais momentais juos suderinti gali būti sudėtinga.

L. Kasčiūno pasakojimas taip pat parodė, kad vieši nesutarimai su JAV administracija nebūtinai reiškia nutrūkusį praktinį karinį bendradarbiavimą.

Vis dėlto ilgalaikė saugumo padėtis priklausys nuo būsimų NATO valstybių sprendimų ir jų įgyvendinimo.

Svarbiausia Lietuvos dilema – kaip išlikti principingai Ukrainos klausimu, neprarandant glaudaus bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Ar, jūsų nuomone, Lietuva turėtų viešai griežčiau kritikuoti JAV sprendimus dėl Ukrainos, ar daugiau dėmesio skirti diplomatiniam dialogui?