Kokie kraujo rodikliai rodo, kad tam tikroje srityje yra problemų. Nesvarbu, ar tai gripas, ar bronchitas, inkstų ar širdies problemos, bet kokiu atveju privalome atlikti bendrą ar išsamų kraujo tyrimą. Daugelis žmonių užduoda klausimą: kodėl po valgio galima atlikti bendrą tyrimą, tačiau atliekant išsamų tyrimą būtina duoti kraują tuščiu skrandžiu.
Paprasta, atlikus išsamų kraujo tyrimą, reikia aiškaus vaizdo, o maistas pakeičia nemažai rodiklių, pavyzdžiui, pastebimai padidėja cukraus kiekis. Taip pat, aiškindamas analizę, gydytojas atsižvelgia į bendrą būklę, lytį ir savybes: nėštumą ar PMS.
Bendrosios analizės metu pažvelkime į pagrindinius kraujo parametrus
Raudonieji kraujo kūneliai yra ląstelės be branduolių, kurios prisotina audinius ir kitas ląsteles deguonimi. Vyrams ir moterims norma skiriasi. Moterims raudonųjų kraujo kūnelių norma: (3,7–4,7) * 10 iš 12/l. Vyrams norma yra (4,0–5,1) * 10 iš 12/l.. Raudonųjų kraujo kūnelių padidėjimas stebimas žmonėms, turintiems širdies ydų, bronchų ar plaučių, inkstų ar kepenų ligomis. Be to, net sveiki žmonės, esantys labai dideliame aukštyje, turi daug raudonųjų kraujo kūnelių. Esant anemijai ar kraujo netekimui, pradiniame uždegiminio proceso organizme etape raudonųjų kraujo kūnelių kiekis šokinėja. Per didelis hormonų kiekis gali sukelti raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimą.
2. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą ir anglies dioksido patekimą tarp plaučių ir audinių. Moterims norma – 120–140 g/l, o vyrams – 130–160 g/l. Sumažėjęs hemoglobino kiekis signalizuoja apie tokias galimas problemas: kraujavimą, kraujo netekimą, anemiją, vidaus organų pažeidimus. Savo ruožtu padidėjęs hemoglobino kiekis gali rodyti kraujo ligą ir širdies nepakankamumą.
3. Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai, kurių tikslas yra apsaugoti organizmą nuo virusų ir ligų. Bendra leukocitų norma (4,0–9,0) *10 in 9/l. Baltieji kraujo kūneliai linkę didėti nepriklausomai nuo infekcijos buvimo organizme. Prie to gali prisidėti per didelis pratimas ar stresas. Leukocitų normos viršijimas rodo tokių procesų buvimą: uždegimas, infekcija, alergija, leukemija, hormonų turinčių vaistų vartojimas.
4. Trombocitai užtikrina kraujo krešėjimą ir suformuoja kraujo krešulį, kai pažeidžiami audiniai. Norma turėtų būti (180–320) * 10 in 9/l. Trombocitų kiekio padidėjimas rodo pradinę tuberkuliozės ar kepenų cirozės stadiją. Pooperaciniu laikotarpiu trombocitų kiekis viršija normalų lygį. Trombocitų skaičius sumažėja vartojant daug alkoholio, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant kepenų ligomis ar inkstų nepakankamumu.
5. ESR/ROE – eritrocitų nusėdimo greitis arba eritrocitų nusėdimo reakcija – svyruoja ligos eigoje. Pirmą dieną lygis pakyla ir palaipsniui didėja atsigaunant. Vyrams norma – 2–10 mm/val., moterims – 2–15 mm/val. Hormonų pusiausvyros sutrikimams, inkstų sutrikimams ar šoko būsenai būdingas normos padidėjimas. Nedidelį šuolį galima pastebėti nėštumo ar gimdymo metu, net esant PMS.
6. Sveikam žmogui gliukozė yra 3,5–6,5 mmol/l normos ribose. Dėl netinkamos mitybos ir hormonų disbalanso gali sumažėti gliukozės kiekis. Gliukozės kiekio padidėjimas būdingas tokiai ligai kaip diabetas.
7. Bendras baltymų kiekis turi būti normalus 60–80 gramų/l Mažėja esant netinkamai mitybai, sutrikus inkstų ar kepenų veiklai.
8. Bendras bilirubinas yra normalus 20,5 mmol/l. Jei kepenys veikia normaliai, bilirubinas yra normalus. Hepatitas, tulžies akmenligė arba raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo procesas sukelia bilirubino kiekio padidėjimą.
9. Kreatininas kontroliuoja inkstų veiklą – tai kreatino-fosfato reakcijos rezultatas. Norma turėtų būti 0,18 mmol/l ribose. Kai imunitetas mažėja, lygis krenta, kai jis didėja, atsiranda inkstų nepakankamumas.
Žinoma, galutinę išvadą apie ligos vystymąsi ir būtiną medicininę priežiūrą gali padaryti tik kvalifikuotas specialistas, nes dažniausiai tai neapsiriboja vienu kraujo tyrimu, norint susidaryti aiškų vaizdą, reikės atlikti dar keletą tyrimų.