Žlugus SSRS, daug kas pasikeitė. Įskaitant daugelio kadaise didžiosios valstybės piliečių gyvenimo būdą. Tačiau, kad ir ką sakytume, iš šio laikotarpio liko šilti, malonūs prisiminimai. Ypač tie, kurie buvo jauni ir aktyvūs. Jiems atrodė, kad dabar prasidės tikrasis gyvenimas. Šiandien redaktoriai nori prisiminti, kas jie yra – 9-ojo dešimtmečio vaikai.
Šiandien daugelis, kurių vaikystė įvyko praėjusio amžiaus 90-aisiais, jau tapo tėvais. Ir, žinoma, jie visą laiką lygina ir prisimena savo vaikystę ir savo vaikų vaikystę. Nepaisant trumpo laikotarpio, tik apie 30 metų, skirtumas tarp kartų yra tiesiog milžiniškas. Kuo skiriasi šios dvi kartos ir kurių vaikystė buvo laimingesnė? Pabandykime tai išsiaiškinti.
Devintojo dešimtmečio vaikai
Žlugus Sovietų Sąjungai, žlugo ir šalies ekonominė sistema. Nė vienas gamyklos ar gamyklos direktorius nebuvo pasiruošęs visiškai sustabdyti gamybą. Pinigų nebuvo, visi išgyveno kaip galėjo. Juk pinigų nemokėjo ne tik gamyklos darbuotojai. Mokytojai, gydytojai ir kitas aptarnaujantis personalas pinigų negavo. Bet kiekviena šeima turėjo vaikų, ir juos reikėjo kuo nors maitinti. Todėl tėvai užsiėmė pinigų uždirbimu ir naujo gyvenimo kūrimu, o vaikai priklausė sau.
Daugelis jau pirmoje klasėje galėjo patys kepti kiaušinius ar išsivirti paprastą sriubą. Tokiame jauname amžiuje tėvai nebijojo leisti prieiti prie degtukų ir dujinės viryklės. Dėl atsiradusio prekių trūkumo ir sovietinės sistemos atgarsių eilės parduotuvėse buvo didžiulės. Jei atnešdavo duonos ar kitų gaminių, vaikai tiesiog paimdavo pinigus ir eidavo stoti į eilę. Niekas jų net neklausė, nes tai buvo jų atsakomybė. Tada jie kažkaip greičiau užaugo ir dalyvavo buities darbuose. Jau nekalbant apie tai, kad nė vienas iš tėvų net netikrino pamokų. Tai nėra taip, kaip sėdėti su vaiku ir daryti viską kartu. Kartais tėvai apie vaiko pažangą sužinodavo tik iš ataskaitų kortelės metų pabaigoje.
Devintojo dešimtmečio karta
Devintajame dešimtmetyje daugelis sporto skyrių ir klubų buvo uždaryti dėl masinio atlyginimų nemokėjimo. Viskas, kas buvo nemokama ir prieinama SSRS, nustojo egzistuoti. Nedaug tėvų buvo pasiruošę leisti savo vaiką į mokamą būrelį ar sporto skyrių. Todėl daugelis 9-ojo dešimtmečio vaikų tiesiog užaugo gatvėse ir priklausė sau. Šiandien psichologai 90-ųjų kartą vadina prarastąja karta. Pasaulyje, kuriame vienos vertybės žlugo, o kitos nebuvo sukurtos, vaikai neturėjo gairių. Tačiau 90-ųjų karta išgyvens net dykumoje saloje. Juk kiek trobesių buvo pastatyta kiemuose ir kokios uogos bei žali abrikosai nespėjo sunokti.
Žinoma, ginčytis ir lyginti dvi kartas yra juokinga. Kiekviena karta prisitaiko gyventi savo pasaulyje. Bet, ko gero, kadangi 9-ojo dešimtmečio vaikai turėjo taip anksti užaugti, jie su vaikais elgiasi visiškai kitaip. Jie yra per daug saugūs ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Jie perka daugybę žaislų, apie kuriuos patys svajojo vaikystėje. Jau nekalbant apie tai, kad dabartinė karta, užaugusi interneto eroje, tiesiog nežino, ką reiškia kažko laukti ar apie ką nors svajoti.