Ką sapnuoja niekada nematę žmonės? Neregys Danielius atsakė į klausimą, kuris smalsu daugeliui

Ar žmogus, kuris niekada gyvenime nematė spalvų, žmonių veidų ar saulėlydžio, gali juos pamatyti sapne?

Šis klausimas regintiesiems gali atrodyti savaime suprantamas, tačiau atsakymas gerokai sudėtingesnis, nei būtų galima pagalvoti.

Apie tai atvirai papasakojo nuo gimimo nematantis Danielius.

Jo patirtis atskleidžia įdomų dalyką – sapnams nebūtinai reikia vaizdo.

Klausimas, kurį Danielius girdi nuolat

Danieliui žmonės dažnai užduoda klausimų apie tai, kaip atrodo gyvenimas be regėjimo.

Vienas dažniausių – ką jis sapnuoja?

Regintys žmonės sapnus dažniausiai prisimena kaip vaizdus. Juose matome žmones, vietas, spalvas ir įvairias situacijas.

Todėl gali atrodyti, kad žmogaus, kuris niekada nematė, sapnai turėtų būti visiškai kitokie.

Tam tikra prasme taip ir yra.

Tačiau tai nereiškia, kad tokie sapnai yra mažiau tikroviški.

Jo sapnuose pasaulis kuriamas kitaip

Danielius pasakoja, kad jo sapnuose svarbiausi pojūčiai yra tie patys, kuriais jis pažįsta pasaulį būdamas budrus.

Garsai.

Žmonių balsai.

Prisilietimai.

Judėjimas ir erdvės pojūtis.

Sapne žmogus nebūtinai turi ką nors „matyti“, kad suprastų, kur yra, kas vyksta aplinkui ar su kuo bendrauja.

Tai, ką regintis žmogus pirmiausia suvokia akimis, nematantis žmogus gali suvokti kitais pojūčiais.

Mokslininkai aptiko labai įdomų skirtumą

Danieliaus pasakojimas sutampa su tuo, ką rodo dalis mokslinių tyrimų.

2023 metais paskelbtame tyrime buvo analizuota 180 nuo gimimo neregių žmonių sapnų.

Tyrėjai nustatė, kad jų sapnuose, palyginti su reginčių žmonių sapnais, dažniau pasitaikė garsų, prisilietimų, kvapų ir skonio pojūčių.

Tai leidžia manyti, kad smegenys kurdamos sapną naudojasi žmogui pažįstama jutimine patirtimi.

Tačiau čia istorija tampa dar įdomesnė.

Ar nuo gimimo neregys gali „matyti“ sapne?

Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad nuo gimimo nematantis žmogus negali sapnuoti vizualinių vaizdų, nes jo smegenys niekada negavo regimosios informacijos.

Šiandien mokslas pateikia sudėtingesnį atsakymą.

Sisteminėje mokslinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad yra tyrimų, kuriuose nuo gimimo neregių žmonių sapnuose užfiksuoti tam tikri vizualiniai ar erdviniai įspūdžiai.

Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad klausimas vis dar diskutuojamas, o tokie potyriai nebūtinai yra tokie patys kaip reginčio žmogaus matomas vaizdas.

Smegenys sugeba stebėtinai prisitaikyti

Viena priežasčių, kodėl ši tema taip domina mokslininkus, yra smegenų plastiškumas.

Kai žmogus nuo gimimo nemato, smegenų sritys, kurios reginčiam žmogui daugiausia apdoroja regimąją informaciją, gali būti įtraukiamos apdorojant informaciją iš kitų pojūčių.

Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad klausos ir lytėjimo informacija gali prisidėti prie erdvinių mentalinių vaizdinių formavimo.

Todėl sąvoka „matyti sapne“ neregio atveju nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.

O jei žmogus apako vėliau?

Čia atsiranda dar vienas svarbus skirtumas.

Žmogus, kuris anksčiau matė, o regėjimą prarado vėliau, turi sukauptų vizualinių prisiminimų.

Todėl jo sapnuose gali išlikti pažįstami vaizdai.

Nuo gimimo neregio patirtis kitokia – jis neturi ankstesnių regimųjų prisiminimų, todėl sapno pasaulis daug labiau paremtas kitais pojūčiais.

Mokslininkai būtent dėl šios priežasties tyrimuose dažnai atskirai nagrinėja nuo gimimo, anksti ir vėliau apakusius žmones.

Atsakymas atskleidžia daugiau nei vien sapnų paslaptį

Danieliaus pasakojimas primena paprastą, tačiau lengvai pamirštamą dalyką.

Žmogaus pasaulio suvokimas nėra sudarytas vien iš vaizdų.

Garsas, prisilietimas, kvapas, skonis, judėjimas ir erdvės pojūtis taip pat gali sukurti labai išsamią patirtį.

Todėl nuo gimimo nematančio žmogaus sapnai nėra tiesiog „tamsa“.

Jie gali būti turtingi įvykiais, žmonėmis ir pojūčiais – tik pats sapno pasaulis kuriamas kitaip.

Ir būtent tai daro atsakymą į iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą daug įdomesnį, nei galima tikėtis.