Mokslininkų skaičiavimas stebina: Žemėje jau gali būti gerokai daugiau žmonių, nei planeta pajėgi tvariai išlaikyti

Žemėje šiandien gyvena daugiau kaip 8 milijardai žmonių, tačiau kiek mūsų planeta iš tikrųjų gali išlaikyti ilgą laiką? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Viena naujausių mokslinių analizių pateikia ypač intriguojantį skaičių – apie 2,5 milijardo žmonių.

Tai nereiškia, kad likusi žmonijos dalis staiga „netelpa“ Žemėje ar kad planeta artimiausiu metu nebegalės mūsų išmaitinti. Mokslininkai kalba apie visai kitą dalyką – populiaciją, kuri galėtų būti išlaikoma ilgą laiką nealinant išteklių tokiu tempu, kokiu tai darome dabar.

Skaičius, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikėtinas

2026 metais žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbtame tyrime mokslininkai Lewisas J. Z. Weeda ir Peteris N. Le Souëfas nagrinėjo ilgalaikius pasaulio gyventojų skaičiaus ir jo augimo pokyčius.

Jų skaičiavimu, vadinamoji tvari Žemės žmonių talpa galėtų būti maždaug 2,47 milijardo žmonių.

Palyginimui, šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau kaip tris kartus tiek žmonių.

Dar vienu metodu, remiantis dabartiniu žmonijos ekologiniu pėdsaku, tyrėjai gavo labai panašų rezultatą – maždaug 2,35 milijardo žmonių.

Tačiau yra ir visiškai kitas skaičius – daugiau kaip 12 milijardų

Čia tyrimas tampa dar įdomesnis.

Tie patys mokslininkai apskaičiavo ir teorinį maksimalų žmonių skaičių, kurį pagal jų demografinį modelį pasaulio populiacija galėtų pasiekti.

Rezultatas – maždaug 11,7–12,4 milijardo žmonių.

Pagal modelį toks lygis galėtų būti pasiektas maždaug 2067–2076 metais. Taikant papildomą statistinį neapibrėžtumą, galimas intervalas išsiplečia dar labiau – maždaug iki 11,6–13,4 milijardo.

Atrodytų, kad skaičiai prieštarauja vienas kitam: kaip Žemė gali išlaikyti apie 2,5 milijardo, jeigu žmonių skaičius teoriškai gali išaugti iki daugiau kaip 12 milijardų?

Atsakymas slypi viename žodyje – tvarumas.

„Gali išgyventi“ ir „gali gyventi tvariai“ – ne tas pats

Maksimalus gyventojų skaičius nėra tas pats, kas tvari populiacija.

Žmonija kurį laiką gali vartoti išteklius greičiau, nei gamta sugeba juos atkurti. Galima intensyviau naudoti dirvožemį, požeminį vandenį, miškus, iškastinį kurą ir kitus išteklius.

Tai leidžia išlaikyti didesnę populiaciją, tačiau toks modelis nebūtinai gali veikti neribotai.

Paprasta analogija būtų santaupos banko sąskaitoje. Jeigu kas mėnesį išleidžiame daugiau, nei uždirbame, kurį laiką galime gyventi visiškai normaliai. Tačiau tai dar nereiškia, kad tokį gyvenimo būdą galime tęsti amžinai.

Būtent šį skirtumą mokslininkai pabrėžia kalbėdami apie Žemės „talpą“.

Kodėl pasirinkta maždaug 2,5 milijardo riba?

Tyrėjai analizavo žmonijos populiacijos duomenis, siekiančius XIX amžių.

Jie pastebėjo įdomų lūžį.

Iki XX amžiaus vidurio didėjanti žmonių populiacija buvo susijusi ir su didėjančiu jos augimo tempu. Technologijos, medicina, žemės ūkis, sanitarija ir didžiulis iškastinio kuro naudojimas leido žmonijai įveikti daugybę ankstesnių apribojimų.

Tačiau maždaug XX amžiaus viduryje tendencija pasikeitė.

Nuo septintojo dešimtmečio, didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, populiacijos augimo tempas pradėjo nuosekliai mažėti.

Pagal ankstesnio laikotarpio duomenis apskaičiuota riba ir davė maždaug 2,47 milijardo žmonių rezultatą.

Yra viena svarbi detalė: mokslininkai dėl vieno skaičiaus nesutaria

Todėl būtų klaidinga teigti, kad mokslas galutinai nustatė: „Žemėje gali gyventi tik 2,5 milijardo žmonių.“

Tokio visuotinio mokslinio sutarimo nėra.

Ankstesnių tyrimų rezultatai skiriasi milžiniškai. Vienoje 51 tyrimo analizėje nagrinėti 94 skirtingi Žemės žmonių talpos įverčiai. Jų medianinis rezultatas buvo apie 7,7 milijardo, tačiau atskiri skaičiavimai svyravo nuo maždaug 650 milijonų iki šimtų milijardų žmonių, priklausomai nuo pasirinktų prielaidų.

Tai puikiai parodo, kodėl į klausimą „kiek žmonių telpa Žemėje?“ negalima atsakyti vienu neginčijamu skaičiumi.

Viskas gali priklausyti net nuo to, ką valgome

Žemės galimybės išlaikyti žmones priklauso ne tik nuo pačių žmonių skaičiaus.

Didžiulę reikšmę turi jų gyvenimo būdas.

Svarbu, kiek energijos sunaudojame, kokią energiją gaminame, kiek maisto išmetame, kiek žemės reikia mūsų mitybai, kiek vartojame gyvūninės kilmės produktų, kiek vandens naudojame ir kokias technologijas turime.

Žmogus, gyvenantis itin daug išteklių naudojančioje visuomenėje, planetai sukuria visiškai kitokią apkrovą nei žmogus, kurio vartojimas yra kelis kartus mažesnis.

Todėl tas pats planetos plotas teoriškai gali išlaikyti labai skirtingą žmonių skaičių.

Vienas senesnis tyrimas parodė, kokie ekstremalūs gali būti skaičiavimai

2011 metais mokslininkai modeliuodami pasaulinę žemės ūkio gamybą apskaičiavo, kad tuometinis pasėlių išsidėstymas teoriškai galėtų pagaminti pakankamai kalorijų maždaug 11,4 milijardo žmonių.

Ekstremaliuose teoriniuose scenarijuose, kuriuose beveik visa tinkama planetos žemė būtų pajungta žmonių išmaitinimui ir būtų atsisakoma daugybės kitų poreikių, modelis pateikė net dešimčių ar šimtų milijardų žmonių skaičius.

Tačiau patys autoriai pabrėžė, kad tai kraštutiniai teoriniai scenarijai, o ne realistiškas gero gyvenimo modelis.

Problema nėra vien žmonių skaičius

Naujajame tyrime autoriai nustatė sąsajas tarp augančios pasaulio populiacijos ir kelių aplinkos pokyčių – didėjančio ekologinio pėdsako, emisijų bei pasaulinės temperatūros anomalijos.

Tačiau tai nereiškia, kad visas klimato ar aplinkos problemas galima paprasčiausiai paaiškinti gyventojų skaičiumi.

Žmonių vartojimas pasaulyje pasiskirstęs labai netolygiai, o technologijos, energetikos sistema ir gyvenimo būdas turi milžinišką reikšmę tam, kokį poveikį aplinkai sukuria kiekvienas žmogus.

Todėl vien žmonių skaičiaus mažinimas nėra paprastas ar vienintelis atsakymas į planetos tvarumo problemą.

Ar tai reiškia, kad Žemei gresia katastrofa?

Ne.

Tyrimas nėra konkrečios katastrofos datos prognozė.

Jo autoriai perspėja apie tai, kad dabartinis išteklių naudojimo modelis nėra tvarus neribotą laiką ir kad žmonijai reikalingi reikšmingi pokyčiai naudojant žemę, vandenį, energiją, biologinius išteklius ir kitas gamtos sistemas.

Technologijos taip pat nuolat keičia ribas, kurios anksčiau atrodė neperžengiamos.

Efektyvesnis žemės ūkis, mažesni maisto nuostoliai, švaresnė energetika, efektyvesnis vandens naudojimas ir mažesnis perteklinis vartojimas gali leisti didesniam žmonių skaičiui gyventi naudojant mažiau išteklių.

Tad kiek žmonių iš tikrųjų gali išlaikyti Žemė?

Vieno galutinio skaičiaus nėra.

Naujojo tyrimo autoriai tvariam lygiui pateikia maždaug 2,35–2,47 milijardo žmonių dydį, o pagal jų kitą demografinį modelį maksimali populiacija galėtų siekti maždaug 11,7–12,4 milijardo. Kiti moksliniai darbai pateikia kitokius rezultatus.

Todėl svarbiausia šio tyrimo žinia slypi ne pačiame 2,5 milijardo skaičiuje.

Kiek žmonių gali išlaikyti Žemė, priklauso ne tik nuo to, kiek mūsų yra, bet ir nuo to, kaip gyvename. Tas pats žmonių skaičius, naudojantis mažiau energijos ir žaliavų bei efektyviau gaminantis maistą, planetai gali reikšti visiškai kitokią apkrovą nei itin daug vartojanti visuomenė.