Aidas Užkuraitis
Vos pasibaigus svarbioms JAV ir Rusijos deryboms, Ukrainą vėl sukrėtė mirtinos atakos. Pranešta apie septynis žuvusius žmones ir dešimtis sužeistųjų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujausi Rusijos veiksmai atskleidžia tikrąją Kremliaus poziciją. Tuo metu Maskva kalba apie galimybę atnaujinti taikos derybas. Ar diplomatiniai pažadai gali pakeisti padėtį, kai atakos nesiliauja?
Po svarbių derybų – nauja tragedija
Ketvirtadienį, spalio 22 dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sureagavo į naujausias Rusijos atakas prieš Ukrainą.
Jo pareiškimas pasirodė netrukus po JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per naujausius Rusijos smūgius Ukrainoje, pareigūnų duomenimis, žuvo septyni žmonės. Dar kelios dešimtys buvo sužeisti.
Pranešta, kad Rusija panaudojo balistines raketas.
Šios atakos įvyko tuo metu, kai tarptautinėje arenoje vėl aktyviai kalbama apie galimą karo užbaigimą.
Būtent toks įvykių sutapimas sulaukė itin griežto Ukrainos vadovo vertinimo.
Zelenskis pasiuntė aiškią žinią
V. Zelenskis pareiškė, kad naujausios atakos rodo, jog Rusijos požiūris į karą iš esmės nepasikeitė.
Ukrainos prezidento vertinimu, vien diplomatiniai susitikimai dar nereiškia, kad Maskva iš tiesų pasirengusi nutraukti karo veiksmus.
Tai svarbus signalas tarptautiniams partneriams.
Kyjivas ne kartą pabrėžė, kad derybos turi būti vertinamos ne tik pagal jose išsakytus pažadus, bet ir pagal realius veiksmus.
Kai po aukšto lygio susitikimų tęsiasi atakos, Ukrainos vadovybei kyla klausimų dėl Rusijos pasirengimo siekti ilgalaikio susitarimo.
Vis dėlto pats atakų laikas neįrodo, kad jos buvo surengtos specialiai kaip atsakas į derybas.
Ką Putinas aptarė su JAV pasiuntiniu?
Trečiadienį Sankt Peterburge JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas susitiko su Vladimiru Putinu.
Susitikimo tikslas buvo aptarti galimus karo Ukrainoje užbaigimo būdus.
Prieš vykdamas į Rusiją S. Witkoffas dalyvavo derybose su Ukrainos prezidentu Osle.
Taigi amerikiečių pasiuntinys išklausė abiejų konfliktuojančių šalių pozicijas.
Po susitikimo su V. Putinu S. Witkoffas derybas apibūdino kaip konstruktyvias, tačiau pripažino, kad dar liko neišspręstų klausimų.
Tuo metu Kremlius paskelbė apie galimybę atnaujinti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas.
Kremlius jau įvardijo galimą naujų derybų laiką
Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad V. Putinas iš esmės sutiko atnaujinti trišales derybas.
Pasak Kremliaus atstovo, naujas susitikimas galėtų vykti po lapkričio 10 dienos.
Tarp galimų vietų minimas Abu Dabis Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Rusijos pusė taip pat užsiminė apie maždaug lapkričio vidurį.
Tačiau tai dar nėra galutinai patvirtinta derybų data.
Be to, vien sutikimas susitikti nereiškia, kad šalys jau pasiekė susitarimą dėl paliaubų, teritorijų ar saugumo garantijų.
Todėl diplomatinių kontaktų atnaujinimą kol kas reikėtų vertinti kaip galimą pažangą derybų procese, o ne kaip artėjančios taikos garantiją.
Kodėl naujausios atakos tokios svarbios?
Rusijos raketų smūgiai dar kartą išryškino vieną didžiausių taikos proceso problemų.
Net ir vykstant deryboms, karo veiksmai tęsiasi.
Tai reiškia, kad Ukrainos gyventojams diplomatiniai pranešimai kol kas nesuteikia tiesioginio saugumo.
Ukrainos vadovybė siekia, kad tarptautiniai partneriai išlaikytų spaudimą Rusijai ir užtikrintų tolesnę paramą šalies gynybai.
Maskva savo ruožtu tvirtina esanti pasirengusi aptarti politinius sprendimus, tačiau esminiai nesutarimai dėl karo užbaigimo sąlygų išlieka.
Šios dvi aplinkybės – derybų atnaujinimas ir besitęsiantys smūgiai – šiuo metu egzistuoja vienu metu.
Ukraina taip pat siunčia signalus dėl galimų paliaubų
Pastarosiomis dienomis V. Zelenskis kalbėjo apie galimybę sustabdyti karo veiksmus palei dabartinę fronto liniją.
Tokia pozicija nereiškia, kad Ukraina teisiškai pripažintų Rusijos užgrobtas teritorijas.
Faktinis karo veiksmų sustabdymas ir teritorijų priklausomybės pripažinimas yra skirtingi klausimai.
Kyjivui taip pat svarbios ilgalaikės saugumo garantijos.
Be jų bet koks paliaubų susitarimas galėtų palikti Ukrainą pažeidžiamą galimos naujos agresijos akivaizdoje.
Dėl šios priežasties diskusijos dėl karo pabaigos apima gerokai daugiau nei vien susitarimą nutraukti šaudymą.
Ar po naujausių įvykių taika nutolo?
Kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad derybų procesas nutrūko.
Priešingai – tiek JAV, tiek Rusijos atstovai kalba apie tolesnius diplomatinius kontaktus.
Tačiau naujausios atakos rodo, kad padėtis Ukrainoje išlieka itin sudėtinga.
Svarbiausias klausimas – ar Maskva bus pasirengusi ne tik dalyvauti susitikimuose, bet ir priimti konkrečius įsipareigojimus dėl karo veiksmų nutraukimo.
Taip pat reikės įvertinti, ar siūlomos sąlygos būtų priimtinos Ukrainai ir užtikrintų jos saugumą.
Spalio 22-osios įvykiai dar kartą parodė skaudų kontrastą: diplomatai kalba apie galimą taiką, tačiau Ukrainoje toliau žūsta žmonės. V. Zelenskio perspėjimas primena, kad tikroji derybų pažanga bus matuojama ne pareiškimais, o tuo, ar pavyks sustabdyti smurtą.
