Aidas Užkuraitis
Dar prieš kelias dienas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai atrodė atsidūrę rimtoje krizėje. Donaldas Trumpas viešai kritikavo Volodymyrą Zelenskį, Kyjivas skundėsi vėluojančia karine pagalba, o Vašingtono sprendimai dėl Rusijos kėlė vis daugiau klausimų. Tačiau spalio 20-ąją Norvegijos sostinėje Osle įvyko svarbios derybos, po kurių abi pusės prabilo gerokai pozityvesniu tonu. Viena svarbiausių naujienų – atnaujintas JAV žvalgybinės informacijos teikimas Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aukšto rango Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai antradienį Osle surengė derybas, kurios gali tapti svarbiu žingsniu siekiant sumažinti pastaruoju metu išaugusią įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono.
Po susitikimo tiek Ukrainos, tiek JAV atstovai kalbėjo apie konstruktyvias diskusijas ir naujus pasiūlymus dėl karo užbaigimo.
Tačiau už diplomatiškų pareiškimų slypi gerokai sudėtingesnė situacija.
Ukrainai skubiai reikia oro gynybos raketų, patikimo palydovinio ryšio ir žvalgybinės informacijos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau spaudžia Kyjivą ieškoti susitarimo su Rusija.
Po susitikimo – svarbi žinia Ukrainai
Vienas reikšmingiausių derybų rezultatų – atnaujintas JAV žvalgybinės informacijos teikimas apie gresiančius Rusijos smūgius.
V. Zelenskis padėkojo Vašingtonui už atkurtą išankstinio perspėjimo sistemą, leidžiančią Ukrainai greičiau sužinoti apie artėjančias raketas.
Ši informacija ypač svarbi, kai Rusija atakuoja gyvenamuosius rajonus, energetikos infrastruktūrą ir kitus objektus.
Laiku gautas perspėjimas suteikia gyventojams daugiau galimybių pasiekti slėptuves, o atsakingoms tarnyboms – pasirengti galimam smūgiui.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su civilių gyventojų saugumu.
Vis dėlto vien šios problemos išsprendimas dar nereiškia, kad visi nesutarimai tarp abiejų šalių baigėsi.
Prie derybų stalo – artimiausi Trumpo žmonės
Osle vykusiose derybose dalyvavo JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas.
Nuotoliniu būdu prisijungė ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris, aktyviai dalyvaujantis Vašingtono diplomatinėse iniciatyvose.
Susitikime taip pat dalyvavo Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Norvegijos vyriausybės teigimu, pagrindinis susitikimo tikslas buvo grąžinti diplomatines pastangas į konstruktyvesnę kryptį.
Po derybų JAV pareigūnas jas apibūdino kaip produktyvias ir konstruktyvias.
Taip pat paskelbta, kad Ukraina pateikė naujų idėjų bei pasiūlymų.
Tačiau konkrečios visų aptartų iniciatyvų detalės viešai neatskleistos.
Didžiausias ginčas kilo dėl Rusijos
Pastarosiomis savaitėmis Vašingtono ir Kyjivo santykius temdė keli rimti nesutarimai.
Vienas jų – D. Trumpo sprendimas sušvelninti dalį sankcijų Rusijai, siekiant sudaryti sąlygas rusiško dyzelino tiekimui ir sumažinti spaudimą degalų kainoms.
Ukraina tokį žingsnį vertino nerimastingai.
Kyjivo požiūriu, ekonominių apribojimų mažinimas gali susilpninti spaudimą Maskvai būtent tuo metu, kai Rusija tęsia karinius veiksmus.
Papildomą įtampą sukėlė D. Trumpo kritika V. Zelenskiui.
JAV prezidentas ragino Ukrainos vadovą susitarti su Rusija ir viešai abejojo jo pasirengimu kompromisams.
Ukrainos pusė savo ruožtu tvirtino, kad susitarimas negali būti pasiektas ignoruojant šalies saugumą ir jos pačios poziciją.
Ukrainai trūksta raketų, nors už jas jau sumokėta
Dar viena svarbi problema – oro gynybos raketų tiekimas.
V. Zelenskis anksčiau JAV senatoriams pareiškė, kad Pentagonas vilkina raketų pristatymą, nors už dalį jų Europos valstybės jau yra sumokėjusios.
Pasak Ukrainos prezidento, kai kurios Europos šalys taip pat pasirengusios perduoti raketas iš savo atsargų, tačiau tam būtini JAV leidimai.
Ši problema ypač aktuali artėjant žiemai.
Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai kelia grėsmę elektros ir šildymo tiekimui.
Todėl papildomos raketos sistemoms „Patriot“ Ukrainai reikalingos ne tik kariniams objektams, bet ir miestams bei svarbiausiai infrastruktūrai apsaugoti.
Osle aptartos ir galimos saugumo garantijos bei skirtingi paliaubų variantai.
Tačiau kol kas nėra paskelbta apie galutinį susitarimą dėl papildomų raketų pristatymo terminų.
Palydovinio ryšio problema vis dar neišspręsta
Ne mažiau jautrus klausimas – Ukrainos naudojamos palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimas.
Pastaruoju metu Kyjivas pranešė apie sumažėjusį šios sistemos veikimo pajėgumą.
Ukrainai ji svarbi palaikant ryšį ir vykdant karines operacijas.
V. Zelenskis ragino atkurti visas reikalingas sistemos galimybes.
D. Trumpas neigė davęs nurodymą riboti jos veikimą.
Viešojoje erdvėje pasirodė skirtingų pranešimų apie tai, kas galėjo priimti su sistemos veikimu susijusius sprendimus.
Todėl atsakomybės klausimas išlieka ginčytinas, o vien derybų Osle nepakanka teigti, kad techninės problemos visiškai išspręstos.
Vos po derybų – kelionė pas Putiną
Tačiau bene svarbiausias diplomatinis įvykis dar laukia.
Po susitikimo su V. Zelenskiu JAV specialusis pasiuntinys S. Witkoffas spalio 21 dieną turi vykti į Rusiją, kur numatytos derybos su Vladimiru Putinu.
Tikimasi, kad Maskvai bus pristatyti atnaujinti pasiūlymai dėl karo užbaigimo.
Tai reiškia, kad Osle vykusios diskusijos buvo platesnio diplomatinio proceso dalis.
JAV siekia suderinti pozicijas su Ukraina ir Europos partneriais, prieš tęsdamos pokalbius su Rusijos vadovybe.
Vis dėlto lieka neaišku, ar Maskva bus pasirengusi priimti pasiūlymus, kurie būtų priimtini ir Ukrainai.
Ankstesni bandymai susitarti dėl paliaubų susidūrė su esminiais nesutarimais dėl teritorijų, saugumo garantijų ir karo veiksmų nutraukimo sąlygų.
Zelenskis nubrėžė aiškią ribą
V. Zelenskis po susitikimo dar kartą pabrėžė, kad sprendimai dėl Ukrainos ateities negali būti priimami be pačios Ukrainos.
Tai ypač svarbu kalbant apie galimus D. Trumpo susitikimus su V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Kyjivas baiminasi scenarijaus, pagal kurį didžiosios valstybės svarstytų karo užbaigimo sąlygas, Ukrainai tiesiogiai nedalyvaujant derybose.
Ukrainos vadovo pozicija išlieka aiški: jo šalis pasirengusi diplomatiniams sprendimams, tačiau turi pati dalyvauti sprendžiant savo ateitį.
Ši nuostata gali tapti vienu svarbiausių principų tolesnėse derybose.
Ar tai reiškia, kad karas artėja prie pabaigos?
Nors Osle vykęs susitikimas įvertintas teigiamai, kalbėti apie artėjantį galutinį taikos susitarimą dar per anksti.
Diplomatiniai kontaktai atnaujinti, tačiau esminiai nesutarimai išlieka.
Ukrainai reikia konkrečių saugumo garantijų, karinės pagalbos ir patikimo sąjungininkų bendradarbiavimo.
JAV administracija siekia spartinti derybas, o Rusijos pozicija dėl svarbiausių karo užbaigimo sąlygų kol kas nesuteikia pagrindo teigti, kad kompromisas jau pasiektas.
Artimiausios dienos gali parodyti, ar Osle pradėtas konstruktyvesnis dialogas virs realiais sprendimais.
Svarbiausia šių derybų žinia – JAV ir Ukraina po aštraus konflikto vėl ieško bendros kalbos. Tačiau tikrasis išbandymas dar priešakyje: ar Vašingtonui pavyks suderinti Ukrainos saugumo interesus su savo diplomatinėmis iniciatyvomis, ir kokį atsakymą į naujus pasiūlymus pateiks Vladimiras Putinas.
