Europoje – vis didesnis nerimas dėl Trumpo: už uždarų durų prabilta apie tai, kas vyksta tarp jo ir Zelenskio

Europos sostinėse vis garsiau kalbama apie problemą, kuri gali turėti didelės įtakos karo Ukrainoje baigčiai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju metu griežtina retoriką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu, o Europos diplomatai bando suprasti, kodėl Vašingtono spaudimas vis dažniau nukreipiamas į Kyjivą. Naujausi pranešimai atskleidžia, kad dalis Europos pareigūnų įžvelgia ne tik politinius nesutarimus, bet ir sudėtingus asmeninius abiejų lyderių santykius.

Europoje kyla vis daugiau klausimų

Spalio 22 dieną paskelbtoje publikacijoje, paremtoje leidinio „Politico“ surinkta informacija, atskleista, kad Europos pareigūnai ir diplomatai vis atidžiau vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu.

Jų susirūpinimą didina pastaruoju metu nuskambėję JAV vadovo pareiškimai apie Rusiją ir Ukrainą.

D. Trumpas viešai kritikavo V. Zelenskį, ragino Kyjivą ieškoti susitarimo ir kartu pateikė palankiai Rusijos veiksmus vertinančių komentarų.

Kai kurie Europos diplomatai tokią retoriką laiko ženklu, kad Vašingtonas gali būti pasirengęs daryti didesnį spaudimą Ukrainai nei Rusijai.

Tačiau tai yra diplomatų vertinimas, o ne oficialiai paskelbtas JAV politikos pakeitimas.

Baltieji rūmai toliau deklaruoja siekį užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis.

Kaja Kallas išsakė griežtą perspėjimą

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, kalbėdama Europos Parlamente, sukritikavo JAV derybininkų spaudimą Ukrainai.

Jos vertinimu, Ukrainai pavyko atsilaikyti prieš nepriimtinas Rusijos keliamas sąlygas ir dėl Europos teikiamos paramos.

K. Kallas pozicija atspindi platesnį dalies Europos lyderių įsitikinimą: derybos turi būti orientuotos į ilgalaikį saugumą, o ne vien į kuo greitesnį karo veiksmų sustabdymą.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pabrėžia, kad svarbu išlaikyti spaudimą Rusijai.

Tuo tarpu JAV administracija akcentuoja būtinybę pasiekti susitarimą ir nutraukti karo veiksmus.

Skirtingas požiūris į tai, kokiomis priemonėmis siekti taikos, tampa vienu pagrindinių transatlantinių diskusijų klausimų.

Už uždarų durų kalbama apie asmeninį konfliktą

Vienas jautriausių naujausios publikacijos aspektų – Europos pareigūnų svarstymai apie asmeninius D. Trumpo ir V. Zelenskio santykius.

Leidinio „Politico“ kalbinti diplomatai teigia, kad įtemptus abiejų politikų santykius gali lemti ne vien nesutarimai dėl karo užbaigimo sąlygų.

Vienas anonimiškai kalbėjęs vyriausybės pareigūnas svarstė, kad D. Trumpo požiūris į V. Zelenskį apsunkina JAV galimybes tarpininkauti derybose.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokie pasisakymai yra pašnekovų interpretacijos.

Nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kiek konkretūs politiniai sprendimai priklauso nuo asmeninių simpatijų ar antipatijų.

JAV ir Ukrainos santykius taip pat veikia saugumo, ekonominiai ir vidaus politikos interesai.

Kodėl vėl prisiminti 2019-ieji?

Britų politikas ir Londone veikiančio Karališkojo jungtinių gynybos studijų instituto garbės narys Davidas Lidingtonas atkreipė dėmesį į senesnę D. Trumpo ir V. Zelenskio santykių istoriją.

Jo vertinimu, dabartinę įtampą galima sieti su 2019 metų įvykiais.

Tais metais D. Trumpo pokalbis su Ukrainos prezidentu, kuriame buvo aptarti su Joe Bidenu susiję tyrimai, tapo didelio politinio ginčo Jungtinėse Valstijose dalimi.

Ši istorija prisidėjo prie pirmosios D. Trumpo apkaltos proceso.

Vėlesniais metais abiejų politikų santykius lydėjo ir kiti vieši nesutarimai.

Ypač daug dėmesio sulaukė 2025 metų vasarį Baltuosiuose rūmuose įvykęs įtemptas susitikimas.

Vis dėlto vien istoriniai konfliktai neleidžia nustatyti dabartinių JAV sprendimų motyvų.

Taikos derybos stringa ties svarbiausiu klausimu

Derybose dėl karo Ukrainoje išlieka keli esminiai nesutarimai.

Vienas jų – teritorijų klausimas.

Kitas – saugumo garantijos, kurios turėtų apsaugoti Ukrainą nuo naujos agresijos pasibaigus karo veiksmams.

Europos diplomatai abejoja, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs priimti tokį susitarimą, kuris užtikrintų ilgalaikę taiką.

Jų vertinimu, Maskvai gali būti naudinga tęsti derybas ir kartu išlaikyti karinį spaudimą Ukrainai.

Rusija savo ruožtu viešai teigia siekianti susitarimo, tačiau toliau kelia reikalavimus dėl Ukrainos saugumo ir teritorijų.

Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti valstybės saugumą ir negali būti primestas vien dėl spaudimo kuo greičiau sustabdyti kovas.

Zelenskis pasiuntė svarbią žinią

Spalio 21 dieną paskelbtuose pranešimuose V. Zelenskis teigė, kad Ukraina pasirengusi svarstyti karo veiksmų sustabdymą palei dabartinę fronto liniją.

Tai reikšminga diplomatinė pozicija, tačiau ji nereiškia, kad Ukraina sutinka teisiškai pripažinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Ugnies nutraukimas ir teritorijų priklausomybės pripažinimas yra skirtingi klausimai.

Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad po paliaubų reikėtų patikimų JAV ir Europos saugumo garantijų.

Šis reikalavimas Kyjivui itin svarbus, nes be ilgalaikių saugumo mechanizmų paliaubos galėtų tapti tik laikinu karo sustabdymu.

Kodėl Europa negali paprasčiausiai atsisakyti JAV pagalbos?

Nepaisant politinių nesutarimų, Europos valstybės išlieka suinteresuotos glaudžiu bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV vaidmuo svarbus tiekiant Ukrainai karinę įrangą, užtikrinant žvalgybinę informaciją ir koordinuojant tarptautinę paramą.

Europoje didinamos gynybos investicijos, tačiau kai kuriuos amerikietiškus pajėgumus greitai pakeisti būtų sudėtinga.

Tai ypač aktualu Ukrainos oro gynybai.

Todėl Europos lyderiai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: jie siekia išlaikyti principinę poziciją dėl Ukrainos suvereniteto, tačiau kartu nenori prarasti JAV dalyvavimo sprendžiant karo klausimus.

Būtent dėl šios priežasties dalis diplomatų ragina vengti viešo konflikto su Vašingtonu.

Ką visa tai reiškia Lietuvai?

Lietuvai šios diskusijos svarbios dėl regioninio saugumo.

Šalis nuosekliai remia Ukrainą ir pabrėžia, kad Rusijos agresija kelia grėsmę platesniam Europos saugumui.

Lietuvos interesas – kad bet koks taikos susitarimas būtų ilgalaikis ir nesukurtų sąlygų naujam konfliktui.

Taip pat svarbu, kad Europos Sąjunga ir NATO išlaikytų veiksmingą bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Todėl Vašingtono ir Kyjivo nesutarimai nėra vien dviejų prezidentų santykių klausimas.

Jie gali turėti įtakos platesnėms diskusijoms apie Europos gynybą, paramos Ukrainai tęstinumą ir būsimą saugumo architektūrą.

Artimiausios dienos gali parodyti, kur link juda derybos

Naujausi pranešimai rodo, kad tarp Europos ir JAV pareigūnų išlieka skirtingų vertinimų, kaip reikėtų siekti taikos Ukrainoje.

Tačiau galutinis susitarimas dar nepasiektas.

D. Trumpas teigia siekiantis kuo greičiau užbaigti karą, V. Zelenskis reikalauja patikimų saugumo garantijų, o Europos lyderiai pabrėžia būtinybę neleisti Rusijai pasinaudoti susitarimu naujai agresijai pasirengti.

Svarbiausias klausimas – ar šiuos tikslus pavyks suderinti viename dokumente, kuriam pritartų derybų šalys.

Europoje kylantis nerimas atskleidžia ne tik sudėtingus D. Trumpo ir V. Zelenskio santykius. Jis parodo ir platesnę problemą: kaip užtikrinti Ukrainos saugumą, kai svarbiausi jos partneriai ne visada sutaria dėl kelio į taiką.