Aidas Užkuraitis
Ukrainos sostinę vėl sudrebino Rusijos raketų smūgiai. Šį kartą taikiniu tapo svarbus energetikos objektas, nuo kurio priklauso miesto aprūpinimas šiluma ir elektra. Tačiau didžiausią susirūpinimą sukėlė ne vien pati ataka. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad prieš raketoms pasiekiant Kyjivą šalis negavo itin svarbaus perspėjimo iš Vakarų sąjungininkų. Šie įvykiai nutiko praėjus vos kelioms dienoms po Donaldo Trumpo pareiškimo apie energetines paliaubas.
Rusijos raketos smogė ten, kur pasekmės gali būti itin skaudžios
Spalio 13-osios vakarą Rusijos pajėgos surengė naują balistinių raketų ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad vienas pagrindinių smūgio taikinių buvo miesto energetikos infrastruktūra.
Pasak šalies vadovo, raketa pataikė į 4-ąją termofikacinę elektrinę.
Šis objektas yra svarbi Kyjivo energetikos sistemos dalis, susijusi su elektros ir šilumos gamyba.
Toks smūgis ypač kelia susirūpinimą artėjant šaltajam metų laikotarpiui, kai gyventojams būtinas patikimas šildymas ir elektros tiekimas.
Kol kas nepaskelbta pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai įvertinti elektrinei padarytos žalos mastą.
Per ataką nukentėjo ir gyvenamasis namas
Rusijos raketų ataka neapsiribojo energetikos objektu.
Kyjivo Desnianskio rajone buvo apgadintas devynių aukštų gyvenamasis pastatas.
Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvo du žmonės.
Dar 21 žmogus buvo sužeistas.
Remiantis paskelbtais duomenimis, 16 nukentėjusiųjų buvo gydomi ligoninėje, o keturių būklė vertinta kaip sunki.
Į nelaimės vietą atvyko gelbėtojai ir ugniagesiai.
Gyventojai buvo evakuojami iš nukentėjusio pastato, o pagalbos tarnybos dirbo siekdamos užtikrinti žmonių saugumą.
Šie skaičiai atspindi spalio 14-osios rytą paskelbtą informaciją ir, tęsiantis gelbėjimo darbams, gali keistis.
Zelenskis prabilo apie tai, kas įvyko prieš smūgį
Po atakos Ukrainos prezidentas išsakė griežtą kritiką dėl išankstinio perspėjimo stokos.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos gynybos sistemos artėjančias raketas aptiko tik joms priartėjus prie sostinės.
Prezidentas teigė, kad Vakarų partneriai iš anksto nepranešė apie planuojamą balistinių raketų ataką.
Tai sukėlė papildomų klausimų dėl sąjungininkų žvalgybinės informacijos perdavimo.
Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, teikiamos žvalgybinės informacijos, kuri padeda laiku nustatyti galimas grėsmes.
Vis dėlto vien perspėjimo nebuvimas savaime neįrodo, kad partneriai sąmoningai nutraukė informacijos teikimą.
Kol kas nėra viešai patvirtinta, kodėl konkrečiu atveju perspėjimas nebuvo gautas.
Nerimą kelia ir ankstesnės nakties įvykiai
Tai nebuvo pirmoji pastarųjų dienų ataka, per kurią kilo klausimų dėl perspėjimo sistemų veikimo.
Naktį iš spalio 12-osios į 13-ąją Kyjivo gyventojai taip pat girdėjo sprogimus dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms.
Anksčiau tokios situacijos pasitaikydavo retai.
Ukrainos pareigūnai aiškino, kad tai galėjo būti susiję su sunkiai aptinkamomis raketomis arba techniniais sutrikimais.
Tačiau galutinė priežastis nebuvo patvirtinta.
Dėl šių įvykių Ukrainoje sustiprėjo susirūpinimas, ar sostinė gauna visą informaciją, reikalingą laiku perspėti gyventojus.
Trumpas paskelbė apie paliaubas, bet po kelių dienų smogta elektrinei
Ypatingą politinį atgarsį sukėlė atakos laikas.
Spalio 11 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad Rusija ir Ukraina esą susitarė dėl energetinių paliaubų.
Pagal jo pateiktą informaciją, abi pusės turėjo nutraukti didelę žalą darančius ilgojo nuotolio smūgius elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms.
Tačiau jau po kelių dienų Ukrainos sostinėje vėl buvo atakuotas energetikos objektas.
V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos veiksmai rodo, jog Maskva nesilaiko JAV prezidento paskelbtų principų.
Vis dėlto būtina pažymėti, kad D. Trumpo pareiškimas pats savaime nėra įrodymas, jog buvo sudarytas ir abiejų kariaujančių valstybių oficialiai patvirtintas paliaubų susitarimas.
Todėl kalbant apie jo pažeidimą svarbu atskirti politinius pareiškimus nuo konkrečių patvirtintų susitarimo sąlygų.
JAV žvalgybos klausimas tampa vis jautresnis
Pastarosiomis dienomis tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimą JAV spaudimą Ukrainai dėl jos smūgių Rusijos naftos perdirbimo objektams.
Agentūra „Reuters“ skelbė, kad JAV pareigūnai esą svarstė galimybę riboti žvalgybinės informacijos perdavimą ir ginklų pardavimą, jeigu Ukraina nenutrauktų tokių atakų.
Šie pranešimai sulaukė didelio dėmesio dėl Ukrainos priklausomybės nuo sąjungininkų pagalbos.
Tačiau Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau padeda Ukrainai bei dalijasi žvalgybos duomenimis.
Taigi viešai skelbiama informacija neleidžia patvirtinti, kad būtent JAV sprendimas nutraukti perspėjimus nulėmė spalio 13-osios atakos aplinkybes.
Kodėl smūgiai energetikos objektams tokie reikšmingi?
Elektros ir šilumos gamybos infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi dideliems miestams.
Sutrikus tokių objektų veiklai, gali kilti problemų ne tik dėl apšvietimo ar šildymo.
Elektros tiekimas reikalingas ligoninėms, vandens tiekimo sistemoms, ryšių infrastruktūrai ir kitoms būtiniausioms paslaugoms.
Todėl energetikos objektų apsauga yra vienas svarbiausių Ukrainos pasirengimo žiemai klausimų.
Rusijos pajėgos jau ne kartą atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Dėl to šalis priversta nuolat taisyti apgadintus įrenginius, stiprinti apsaugą ir ieškoti būdų užtikrinti stabilų energijos tiekimą.
Kiek naujausias smūgis paveiks Kyjivo energetikos sistemą, priklausys nuo nustatytų pažeidimų ir remonto galimybių.
Ukraina perspėja apie naujų atakų grėsmę
V. Zelenskis po naujausio smūgio pareiškė, kad Ukrainos žvalgyba turi duomenų apie galimus tolesnius Rusijos balistinių raketų paleidimus.
Tai reiškia, kad Ukrainos pareigūnai neatmeta naujų atakų galimybės.
Tačiau konkrečių būsimų smūgių vietų ar laiko viešai patvirtinta nebuvo.
Ukrainos prezidentas taip pat paragino tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į Rusijos veiksmus.
Jo teigimu, svarbu, kad Jungtinės Valstijos ir kiti partneriai aiškiai matytų situaciją bei jos pasekmes civiliams gyventojams.
Kas paaiškės artimiausiomis dienomis?
Po atakos išlieka keli svarbūs neatsakyti klausimai.
Pirmiausia, kokio masto žala padaryta Kyjivo 4-ajai termofikacinei elektrinei ir ar tai paveiks šilumos bei elektros tiekimą gyventojams.
Antra, kodėl Ukrainos valdžia negavo išankstinio perspėjimo apie raketų paleidimą.
Trečia, kokią įtaką naujausias smūgis turės diskusijoms apie galimas energetines paliaubas.
Atsakymai priklausys nuo tolesnių Ukrainos institucijų, JAV pareigūnų ir kitų tarptautinių partnerių pranešimų.
Spalio 13-osios ataka Kyjive parodė, kad Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir toliau kyla didelė grėsmė. Tačiau šį kartą dėmesys krypsta ne tik į Rusijos raketų padarytą žalą. Ukrainos prezidento pareiškimas apie negautą perspėjimą ir vos prieš kelias dienas paskelbtos kalbos apie energetines paliaubas kelia naujų klausimų dėl tolesnės karo eigos ir Vakarų paramos.
