Kremlius prabilo apie Zelenskio ateitį: po Trumpo pareiškimo Maskva pasiuntė griežtą žinią Ukrainai

Tarptautinėje politikoje – nauja įtampos banga. JAV prezidentui Donaldui Trumpui viešai sukritikavus Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir užsiminus apie būtinybę keisti šalies vadovybę, netrukus sureagavo Kremlius. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Ukrainos lyderiui esą trūksta politinės valios priimti sprendimus dėl karo pabaigos. Tačiau Maskvos pareiškimai sukėlė ir priešingą reakciją – į Ukrainos prezidento pusę stojo svarbūs Europos lyderiai.

Trumpo žodžiai sukėlė naują politinę audrą

Pastarosiomis dienomis JAV ir Ukrainos santykiuose vėl išryškėjo rimti nesutarimai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 10 dieną viešai sukritikavo Volodymyrą Zelenskį ir pareiškė manantis, kad Ukrainai atėjo laikas turėti naują vadovą.

Šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas siekia spartinti derybas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.

D. Trumpas taip pat kritikavo Ukrainos veiksmus prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą.

JAV prezidento pareiškimai sukėlė klausimų dėl tolesnės Vašingtono politikos ir spaudimo Kyjivui.

Tačiau bene greičiausiai į šią situaciją sureagavo Maskva.

Kremlius nepraleido progos: Peskovas išsakė griežtą kaltinimą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas D. Trumpo pareiškimus, apkaltino V. Zelenskį politinės valios stoka.

Kalbėdamas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, jis tvirtino, kad Ukrainos prezidentas turėtų priimti sudėtingus sprendimus, kurie, Kremliaus vertinimu, leistų užbaigti karą.

D. Peskovas aiškino, kad V. Zelenskis turėtų prisiimti atsakomybę už tokius sprendimus.

Kremliaus atstovas taip pat mėgino susieti D. Trumpo pasisakymus su Rusijos pozicija dėl Ukrainos vadovybės.

Vis dėlto tai yra Maskvos politinis vertinimas, o ne patvirtintas sprendimas dėl Ukrainos prezidento ateities.

Ukrainos prezidento kadencijos ir galimų rinkimų klausimai sprendžiami pagal Ukrainos teisę, o ne pagal Rusijos pareigūnų pareiškimus.

Kodėl Maskvai naudinga kalbėti apie Ukrainos vadovo pakeitimą?

Rusija jau anksčiau kėlė klausimų dėl V. Zelenskio politinio teisėtumo.

Tokie pareiškimai yra platesnės Maskvos komunikacijos dalis.

Kremliaus atstovai ne kartą mėgino vaizduoti Ukrainos vadovybę kaip kliūtį taikos susitarimui.

Tačiau būtina atsižvelgti į esminę aplinkybę – karas prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Todėl Maskvos reikalavimai ir Kyjivo pozicija dėl galimų taikos sąlygų iš esmės skiriasi.

D. Trumpo kritika Ukrainos prezidentui suteikė Kremliui papildomą progą viešai pakartoti savo argumentus.

Europa pasiuntė priešingą signalą

Nors Vašingtono ir Kyjivo santykiuose kilo nauja įtampa, svarbiausi Europos lyderiai viešai išreiškė paramą Ukrainos prezidentui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su V. Zelenskiu patikino jį tolesne Europos parama.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad jo šalis ir toliau rems Ukrainą bei jos vadovą.

Šios reakcijos parodė, kad Europos lyderiai nesutapatina D. Trumpo kritikos su bendra Vakarų pozicija.

Europos valstybės ir toliau akcentuoja Ukrainos teisę pačiai spręsti dėl savo politinės ateities.

Tačiau skirtingi JAV ir Europos pareiškimai išryškino sudėtingą diplomatinę situaciją.

Ar Ukrainoje gali būti surengti prezidento rinkimai?

Diskusijos apie V. Zelenskio ateitį neišvengiamai kelia klausimą dėl rinkimų.

Ukrainoje nuo plataus masto Rusijos invazijos galioja karo padėtis.

Pagal dabartinę Ukrainos teisinę tvarką prezidento rinkimai karo padėties metu nėra rengiami.

Be teisinių kliūčių, egzistuoja ir praktinių problemų.

Milijonai Ukrainos piliečių dėl karo buvo priversti palikti savo namus, dalis teritorijų tebėra okupuotos, o daugybė žmonių tarnauja ginkluotosiose pajėgose.

Tokiomis aplinkybėmis užtikrinti saugų, visuotinį ir sąžiningą balsavimą būtų itin sudėtinga.

Todėl klausimas dėl būsimų rinkimų negali būti vertinamas vien kaip politinis pageidavimas.

Jis tiesiogiai susijęs su šalies saugumu ir demokratinių procedūrų užtikrinimu.

Nauja įtampa kilo ir dėl smūgių Rusijos energetikai

Vienas iš pastarojo meto JAV ir Ukrainos nesutarimų susijęs su Ukrainos atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus.

D. Trumpas kritikavo tokius veiksmus, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Vašingtono spaudimą Kyjivui.

Leidinio „Financial Times“ šaltinių teigimu, JAV pareigūnai susisiekė su Ukrainos ir Europos atstovais, ragindami nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Taip pat pranešta apie galimus perspėjimus dėl dalijimosi žvalgybos informacija ir ginkluotės tiekimo programų.

Šie pranešimai remiasi žiniasklaidos šaltiniais, todėl juos svarbu atskirti nuo oficialiai paskelbtų JAV administracijos sprendimų.

Vis dėlto jie atskleidžia, kad nesutarimai apima ne tik politinius pareiškimus, bet ir konkrečius karo bei ekonominio spaudimo klausimus.

Zelenskis pateikė savo atsaką

Ukrainos prezidentas spalio 12 dieną kalbėjo ir apie galimas energetines paliaubas.

Ši tema iškilo po D. Trumpo pranešimo apie galimą susitarimą stabdyti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

Tačiau JAV prezidentas nepateikė išsamių tokio susitarimo sąlygų.

V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina laukia aiškesnės informacijos apie JAV ir Rusijos pokalbius.

Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu Maskva nesutiks su energetinėmis paliaubomis, Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų.

Tai rodo, kad Kyjivas kol kas nėra pasirengęs vienašališkai atsisakyti spaudimo Rusijai, negavęs aiškių įsipareigojimų iš kitos pusės.

Ar artėja naujas derybų etapas?

Pastarųjų dienų pareiškimai paskatino diskusijas apie galimą naują diplomatinių kontaktų etapą.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad JAV derybininkai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu galėtų apsilankyti Maskvoje.

Tačiau vien pranešimai apie galimą vizitą dar nereiškia, kad šalys susitarė dėl karo pabaigos.

Lieka daugybė sudėtingų klausimų, įskaitant teritorijas, saugumo garantijas, sankcijas ir galimų paliaubų kontrolę.

Taip pat neaišku, ar Maskvos ir Vašingtono pozicijos galėtų būti suderintos su Ukrainai priimtinomis sąlygomis.

Būtent todėl naujų derybų perspektyva kol kas išlieka neapibrėžta.

Kas laukia Ukrainos prezidento?

D. Trumpo kritika ir D. Peskovo pareiškimai neabejotinai padidino politinį spaudimą V. Zelenskiui.

Tačiau nėra pagrindo teigti, kad Ukrainos prezidento pasitraukimas jau nuspręstas ar neišvengiamas.

Priešingai, Europos lyderių reakcijos rodo, kad jis ir toliau sulaukia reikšmingos tarptautinės paramos.

Tolesnė situacija priklausys nuo diplomatinių derybų, karo eigos ir pačios Ukrainos politinių sprendimų.

Kol Kremlius kalba apie V. Zelenskio politinę ateitį, o Donaldas Trumpas didina spaudimą Kyjivui, svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar šie pareiškimai priartins realų susitarimą dėl karo pabaigos, ar tik dar labiau pagilins nesutarimus tarp Ukrainos ir jos partnerių?