Aidas Užkuraitis
Viltys, kad karas Ukrainoje artimiausiu metu galėtų bent trumpam sustoti, vėl susidūrė su griežta Kremliaus pozicija. Rusijos pareigūnai atmetė pasiūlymus dėl ilgesnių paliaubų, o Maskvos veiksmai sukėlė naujų abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitarimo energetikos srityje. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įžvelgia platesnę strategiją: jų vertinimu, Vladimiras Putinas vis dar siekia maksimalios pergalės Ukrainoje ir nenori kompromisų, kurie neatitiktų Kremliaus reikalavimų.
Maskva pasiuntė žinią, kuri sugrąžino abejones dėl taikos
Spalio 12 dieną aukšto rango Rusijos pareigūnai pareiškė, kad susitarimo dėl paliaubų nėra.
Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 11 dieną paskelbė apie tariamą susitarimą nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
Tačiau Maskvos reakcija parodė, kad Rusijos ir JAV pozicijos dėl paliaubų iš esmės skiriasi.
JAV Karo studijų instituto analitikai spalio 12 dienos ataskaitoje pažymėjo, kad Rusijos vadovybė toliau atmeta kompromisinius pasiūlymus, kurie neatitinka jos interesų.
Pasak ekspertų, Kremliaus pareiškimai rodo ne pasirengimą greitai užbaigti karą, o siekį išlaikyti spaudimą Ukrainai.
Lavrovas pasakė, kodėl Maskva nenori sustoti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalio 12 dieną pateikė savo argumentus prieš paliaubas.
Jis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą siekia laikino karo veiksmų sustabdymo tam, kad galėtų atkurti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus.
S. Lavrovas taip pat tvirtino, kad Ukrainos vadovas nenusipelnė pertraukos nuo karo.
Šie žodžiai atskleidžia oficialią Rusijos poziciją, tačiau neįrodo, kad būtent tokie yra Ukrainos siūlymų motyvai.
Ukraina savo ruožtu pabrėžia būtinybę užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas realioms taikos deryboms.
ISW vertinimu, Maskva tokius argumentus naudoja siekdama pateisinti atsisakymą pritarti paliauboms.
Pasiūlė vos vieną dieną – analitikai įžvelgė tikrąją prasmę
Dar vieną Kremliaus pozicijos detalę atskleidė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pareiškė, kad Maskva nesuinteresuota 60 dienų paliaubomis, kurios leistų Ukrainai pasirengti prezidento rinkimams ir juos surengti.
Vietoj to D. Peskovas nurodė, kad V. Putinas galėtų įsakyti vienai dienai sustabdyti smūgius Ukrainai.
Tokia pertrauka, anot Kremliaus, būtų skirta tik pačiai rinkimų dienai.
ISW analitikai šį pasiūlymą įvertino kritiškai.
Jų nuomone, vienos dienos paliaubos nesudarytų realių sąlygų organizuoti saugius ir teisėtus rinkimus karo sąlygomis.
Rinkimų procesui būtinas ne tik pats balsavimas.
Reikia užtikrinti rinkėjų ir kandidatų saugumą, pasirengimą balsavimui, rinkimų kampaniją ir galimybę dalyvauti milijonams užsienyje gyvenančių ukrainiečių.
Todėl, analitikų vertinimu, Kremliaus pasiūlymas iš esmės prilygsta atsisakymui pritarti ilgesnėms paliauboms.
Trumpo paskelbtas susitarimas pakibo ore
Spalio 11 dieną Donaldas Trumpas paskelbė apie energetines paliaubas, kurios turėtų sumažinti smūgius abiejų kariaujančių valstybių energetikos objektams.
Tačiau viešai nebuvo pateikta išsamių abiejų pusių patvirtintų susitarimo sąlygų.
Jau naktį iš spalio 11-osios į 12-ąją Rusija surengė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
ISW vertinimu, šie veiksmai kartu su Rusijos pareigūnų pareiškimais rodo, kad realių paliaubų nėra.
Analitikai taip pat pažymi, kad Maskva atmetė sąlygas, apie kurias buvo paskelbęs JAV prezidentas.
Tai dar kartą išryškino skirtumą tarp politinių pareiškimų apie galimus susitarimus ir faktinio karo veiksmų sustabdymo.
Kodėl Putinas gali nenorėti kompromiso?
ISW analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusija jau ne kartą atmetė kompromisinius pasiūlymus dėl karo užbaigimo.
Instituto vertinimu, Kremlius siekia ne vien laikinai sustabdyti kovas, bet ir įgyvendinti gerokai platesnius politinius bei karinius tikslus.
Analitikai teigia, kad Rusijos vadovybė ir toliau tikisi pasiekti maksimalistinius reikalavimus Ukrainos atžvilgiu.
Tokie reikalavimai, ISW vertinimu, iš esmės reikštų Ukrainos priverstinį nusileidimą svarbiausiais saugumo ir suvereniteto klausimais.
Tai yra analitikų išvada, paremta Rusijos vadovybės pareiškimais ir veiksmais, o ne oficialiai paskelbtas naujas Kremliaus planas.
Vis dėlto būtent ši išvada kelia daugiausia nerimo dėl galimų tolesnių derybų.
Jeigu viena pusė nesutinka atsisakyti maksimalistinių reikalavimų, pasiekti abiem pusėms priimtiną susitarimą tampa gerokai sunkiau.
Energetikos infrastruktūra gali tapti dar svarbesniu taikiniu
ISW taip pat perspėja, kad Rusija gali ir toliau rengti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Analitikų vertinimu, Maskva greičiausiai neatsisakys tokios spaudimo priemonės artėjant žiemai.
Šis perspėjimas ypač svarbus dėl Ukrainos priklausomybės nuo stabilaus elektros ir šilumos tiekimo.
Energetikos infrastruktūros pažeidimai gali turėti pasekmių gyvenamiesiems namams, ligoninėms, vandens tiekimo sistemoms ir kitoms būtinoms paslaugoms.
Tačiau ISW išvada yra grėsmės vertinimas, o ne patvirtinta informacija apie konkrečios būsimos atakos laiką ar vietą.
Netikėtas posūkis – Rusijos dyzelinas ir JAV
Tuo pat metu, kai diskutuojama apie paliaubas, tarptautinėje politikoje iškilo dar vienas klausimas – Rusijos dyzelino eksportas.
Žiniasklaidos pranešimais, D. Trumpas paskelbė apie susitarimą su V. Putinu dėl didelių rusiško dyzelino kiekių tiekimo pasaulio rinkai.
Skelbiama, kad pagal šį susitarimą Rusija turėtų nedelsdama pateikti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o vėliau – milijoną tonų.
Taip pat pranešta apie laikiną JAV finansų departamento leidimą pirkti rusišką dyzeliną, galiojantį iki 2027 metų balandžio 7 dienos.
Šie pranešimai sukėlė diskusijų apie Vakarų ekonominio spaudimo Rusijai ateitį.
Tačiau būtina atskirti viešai paskelbtas susitarimo sąlygas nuo faktinio jų įgyvendinimo.
Vien pranešimas apie planuojamą tiekimą dar nereiškia, kad visi nurodyti kiekiai jau pristatyti.
Kremliuje kalbama apie ekonominę pergalę
Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas spalio 10 dieną pareiškė, kad pasaulinį dyzelino trūkumą daugiausia lemia karas Artimuosiuose Rytuose.
Jis taip pat palankiai įvertino dalinį sankcijų rusiško dyzelino eksportui sušvelninimą.
Pasak politiko, bandymai susieti pasaulinį dyzelino trūkumą su Ukrainos smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms Maskvai buvo politiškai naudingi.
ISW analitikai šiuos pareiškimus vertina kaip dar vieną ženklą, kad Rusijos vadovybė tikisi pasiekti savo tikslus nesutikdama su reikšmingais kompromisais.
Tačiau Rusijos pareigūnų politiniai vertinimai savaime nepatvirtina jų teiginių apie pasaulinės degalų rinkos pokyčių priežastis.
Ar JAV spaudimas gali pakeisti karo eigą?
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie galimą Vašingtono spaudimą Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams.
Remiantis šiais pranešimais, JAV pareigūnai esą svarstė galimybę apriboti tam tikras paramos programas, jeigu Ukraina tęstų tokią kampaniją.
Vis dėlto tai yra žiniasklaidos paskelbta informacija, kurios visos aplinkybės nėra oficialiai patvirtintos.
Svarbiausias klausimas – ar ekonominiai ir diplomatiniai sprendimai paskatins realias derybas, ar tik pakeis spaudimo priemones, kurias naudoja skirtingos konflikto šalys.
ISW analizė rodo, kad kol kas Maskvos pozicijoje reikšmingų kompromiso ženklų nematyti.
Taikos perspektyva vėl tolsta?
Naujausi Kremliaus pareiškimai atskleidžia sudėtingą padėtį.
Viena vertus, JAV prezidentas kalba apie galimus susitarimus ir karo veiksmų ribojimą.
Kita vertus, Rusijos pareigūnai atmeta ilgesnes paliaubas ir tvirtina, kad Maskva nesutiks su jai nepriimtinomis sąlygomis.
ISW analitikų vertinimu, tokia pozicija leidžia manyti, kad Kremlius ir toliau siekia maksimalios naudos iš karo.
Tačiau tai nereiškia, kad būsimos derybos neįmanomos.
Jų perspektyvos priklausys nuo realių Rusijos ir Ukrainos sprendimų, situacijos fronte bei tarptautinių partnerių veiksmų.
Kol kas svarbiausias signalas aiškus: Maskva nepatvirtino Donaldo Trumpo paskelbtų energetinių paliaubų ir atmetė ilgesnį karo veiksmų sustabdymą, kuris leistų Ukrainai surengti rinkimus. ISW vertinimu, už šios pozicijos slypi platesnis Kremliaus siekis – tęsti spaudimą tol, kol bus pasiekti maksimalūs Rusijos reikalavimai.
