Aidas Užkuraitis
Rusijos Sibire pasirodę pranešimai apie galimus maro atvejus sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Po informacijos apie laboratorijos darbuotojos mirtį ir galimus papildomus užsikrėtimus imta kelti klausimą, ar itin pavojingas ligos sukėlėjas galėtų būti susijęs su biologinių ginklų tyrimais. Ekspertai perspėja, kad negydoma viena maro forma gali būti beveik visada mirtina. Tačiau svarbiausias klausimas lieka neatsakytas – kas iš tiesų įvyko Rusijos laboratorijoje?
Paslaptinga mirtis Sibire sukėlė daugybę klausimų
Spalio pradžioje iš Rusijos Irkutsko srities pradėjo sklisti nerimą keliantys pranešimai.
Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie laboratorijos darbuotojos mirtį, kuri galėjo būti susijusi su maro bakterija.
Taip pat pranešta apie galimą antrą užsikrėtimo atvejį.
Šie pranešimai sukėlė susirūpinimą ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų.
Tačiau oficialios informacijos apie incidento aplinkybes buvo nedaug.
Rusijos valdžia neigė dalį viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių ir perspėjo dėl galimos dezinformacijos.
Tuo metu tarptautinė bendruomenė paragino Maskvą pateikti daugiau aiškių duomenų.
Kas iš tiesų nutiko laboratorijoje?
Vienoje viešai aptarinėjamų versijų teigiama, kad laboratorijos darbuotoja galėjo užsikrėsti dirbdama su pavojingu mikroorganizmu.
Tačiau konkrečios incidento aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtintos.
Neaišku, ar įvyko laboratorinė avarija, ar susirgimas buvo susijęs su kitomis priežastimis.
Taip pat trūksta patikimų duomenų apie galimą infekcijos išplitimą už laboratorijos ribų.
Virusologas Gytis Dudas, komentuodamas situaciją Lietuvos žiniasklaidai, atkreipė dėmesį, kad Rusijoje anksčiau yra buvę incidentų dirbant su pavojingais mikroorganizmais.
Vis dėlto ankstesni atvejai savaime neįrodo, kad dabartinis incidentas kilo dėl saugos taisyklių pažeidimo.
Tam būtinas išsamus ir nepriklausomas tyrimas.
Kodėl ekspertai mini net 100 procentų mirtingumą?
Didžiausią susirūpinimą kelia plaučių maras – viena pavojingiausių šios infekcijos formų.
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis.
Liga gali pasireikšti keliomis formomis, tačiau plaučių maras išsiskiria tuo, kad gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui artimo kontakto metu.
Negydoma ši ligos forma gali labai greitai progresuoti.
Medicinos specialistai nurodo, kad negydomo plaučių maro mirtingumas gali priartėti prie 100 procentų.
Tačiau šis skaičius nereiškia, kad visi užsikrėtę žmonės neišvengiamai miršta.
Šiuolaikinė medicina turi veiksmingų antibiotikų, o anksti pradėtas gydymas gerokai padidina galimybę pasveikti.
Todėl ypač svarbu laiku nustatyti infekciją ir suteikti medicininę pagalbą.
Ar maras gali tapti biologiniu ginklu?
Po pranešimų iš Sibiro viešojoje erdvėje vėl pradėta diskutuoti apie biologinių ginklų grėsmę.
Maras istorijoje jau buvo naudojamas kaip biologinio karo priemonė.
Šiuolaikiniai ekspertai taip pat pripažįsta, kad šios ligos sukėlėjas dėl savo pavojingumo laikomas potencialia biologine grėsme.
Tačiau galimybė panaudoti mikroorganizmą kaip ginklą ir įrodymai, kad jis iš tiesų kuriamas tokiam tikslui, yra du skirtingi dalykai.
Šiuo metu nėra viešai patvirtintų duomenų, kurie leistų susieti aptariamą Rusijos laboratorijos incidentą su konkrečia biologinio ginklo programa.
Todėl teiginiai apie tariamą pasirengimą panaudoti marą prieš kitą valstybę lieka nepatvirtintomis prielaidomis.
Ekspertai primena Sovietų Sąjungos palikimą
Diskusijas sustiprino ir istorinės aplinkybės.
Sovietų Sąjunga vykdė plataus masto slaptą biologinių ginklų programą.
Joje buvo tiriami įvairūs pavojingi ligų sukėlėjai.
Dėl šio istorinio palikimo Rusijos veikla biologinės saugos srityje ir šiandien sulaukia ypatingo tarptautinio dėmesio.
LRT kalbintas atsargos majoras, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad būtų naivu manyti, jog Rusija visiškai atsisakė tokių tyrimų.
Vis dėlto ekspertas kartu paragino nedaryti skubotų išvadų apie konkretų incidentą Irkutsko srityje.
Jo vertinimu, pirmiausia reikėtų sulaukti patikimų žvalgybos ir tarptautinių institucijų duomenų.
Donaldas Trumpas pateikė kitokią poziciją
Į situaciją sureagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Spalio 7 dieną žurnalistų paklaustas, ar incidentas Rusijoje galėjo būti susijęs su biologiniu ginklu, jis atsakė, kad Jungtinės Valstijos taip nemano.
Tačiau prezidentas pripažino, jog informacijos iš Rusijos gaunama nedaug.
Pasak D. Trumpo, Maskva tvirtina kontroliuojanti situaciją.
Jis taip pat užsiminė ketinantis šį klausimą aptarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tuo metu Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos ragino Rusiją užtikrinti didesnį skaidrumą.
Ar pavojus gali pasiekti Lietuvą?
Pranešimai apie galimą maro protrūkį Rusijoje sukėlė klausimų ir Lietuvoje.
Kai kurie politikai siūlė svarstyti papildomas atsargumo priemones, susijusias su judėjimu per sieną.
Tačiau Lietuvos mokslininkai pabrėžė, kad tuo metu nebuvo pagrindo kalbėti apie tiesioginę maro grėsmę šalies gyventojams.
Maras šiais laikais nėra neišgydoma liga.
Svarbiausi veiksniai, padedantys užkirsti kelią jo plitimui, yra ankstyvas atvejų nustatymas, tinkamas gydymas ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų darbas.
Vien pranešimai apie galimą susirgimą tolimoje Rusijos dalyje nereiškia, kad infekcija neišvengiamai išplis į Europą.
Kodėl pasauliui svarbu gauti aiškius atsakymus?
Pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejais skaidri informacija yra itin svarbi.
Jeigu kyla įtarimų dėl laboratorinio incidento, būtina nustatyti, ar buvo pažeistos saugos procedūros ir ar kiti žmonės galėjo patirti užsikrėtimo riziką.
Tarptautinės sveikatos institucijos tokiose situacijose siekia gauti patikimus epidemiologinius duomenis.
Informacijos trūkumas apsunkina nepriklausomą rizikos vertinimą.
Be to, nepatvirtinti pranešimai gali paskatinti nepagrįstą paniką ir įvairias sąmokslo teorijas.
Todėl ekspertai ragina vadovautis patikrintais duomenimis, o ne vien socialiniuose tinkluose plintančiais teiginiais.
Svarbiausias klausimas vis dar neatsakytas
Rusijos Sibire kilęs incidentas atkreipė dėmesį į dvi skirtingas problemas.
Pirmoji – pavojingų infekcijų kontrolė ir laboratorijų saugumas.
Antroji – tarptautinis susirūpinimas dėl galimų biologinių ginklų programų.
Nors šios temos gali būti susijusios, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad aptariamas maro atvejis buvo biologinio ginklo kūrimo ar panaudojimo pasekmė.
Ekspertų perspėjimai apie itin didelį negydomo plaučių maro mirtingumą yra pagrįsti medicininėmis žiniomis. Tačiau klausimas, kas tiksliai įvyko Rusijoje ir ar incidentas turėjo kokių nors karinių sąsajų, lieka atviras. Atsakymą gali pateikti tik patikimi tyrimo duomenys, o ne spėlionės.
