Sinkevičius prabilo apie situaciją Lietuvoje: „Tai teisinis nihilizmas“ – ragina Seimą imtis veiksmų

Lietuvos politikoje – naujas ginčas dėl partnerystės registravimo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius viešai pareiškė, kad jo netenkina situacija, kai įsiteisėję teismų sprendimai lieka neįvykdyti. Vyriausybės vadovas tokią padėtį pavadino teisiniu nihilizmu ir paragino Seimą spręsti įstatymų spragas. Tačiau Teisingumo ministerija pateikia savus argumentus, kodėl partnerystės registravimas vis dar stringa.

Premjeras neslėpė nepasitenkinimo

Ketvirtadienį, spalio 22 dieną, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius susitiko su opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovais.

Susitikime vienas iš klausimų buvo susijęs su tos pačios lyties porų partnerystės registravimu Lietuvoje.

Premjero buvo paklausta, kaip jis vertina situaciją, kai teismai įpareigoja valstybės institucijas registruoti partnerystes, tačiau sprendimai nėra įgyvendinami.

M. Sinkevičius neslėpė, kad tokia padėtis jo netenkina.

Vyriausybės vadovas ją apibūdino kaip teisinį nihilizmą – situaciją, kai nepaisoma teisės normų ir teismų sprendimų.

Premjeras pabrėžė, kad teisinėje valstybėje teismų sprendimų vykdymas negali priklausyti vien nuo institucijų politinių ar administracinių nesutarimų.

Teisingumo ministrė pateikia kitokį paaiškinimą

Diskusijos centre atsidūrė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės vadovaujama ministerija.

Ministerija laikosi pozicijos, kad dabartinis teisinis reguliavimas nesuteikia pakankamo pagrindo partnerystėms registruoti.

Jos argumentas – Civiliniame kodekse nėra iki galo nustatyta, kokiame registre ir kokia tvarka tokie santykiai turėtų būti įforminami.

Ministerijos vertinimu, pavieniai teismų sprendimai savaime nepakeičia visiems taikomos registravimo tvarkos.

Todėl institucija ragina pirmiausia priimti reikalingus įstatymų pakeitimus.

M. Sinkevičius teigė girdintis šiuos argumentus, tačiau kartu pabrėžė, kad susidariusią padėtį būtina išspręsti.

Seimui siunčiamas aiškus raginimas

Premjeras nurodė, kad jau kalbėjosi su teisingumo ministre apie susidariusią situaciją.

Jo vertinimu, jeigu partnerystėms registruoti iš tiesų būtinos Civilinio kodekso pataisos, jų turėtų imtis Seimas.

Tai reikštų, kad įstatymų leidėjai turėtų aiškiai apibrėžti partnerystės registravimo tvarką ir atsakingas institucijas.

Šiuo metu dėl nepakankamai aiškaus reguliavimo kyla ginčų tarp valstybės institucijų ir asmenų, siekiančių įregistruoti partnerystę.

Premjeras akcentavo, kad šios problemos sprendimas neturėtų būti nuolat atidėliojamas.

Kodėl problema tęsiasi jau daugelį metų?

Partnerystės reguliavimo klausimas Lietuvoje nėra naujas.

Civiliniame kodekse bendro gyvenimo nesudarius santuokos institutas numatytas jau daugiau kaip du dešimtmečius.

Tačiau ilgą laiką nebuvo priimtas atskiras įstatymas, turėjęs nustatyti detalesnę jo taikymo tvarką.

Dėl šios priežasties partnerystės teisinis reguliavimas liko neužbaigtas.

2025 metų balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo neveikimas šioje srityje prieštarauja Konstitucijai.

Taip pat buvo pripažinta, kad partnerystės teisinis reguliavimas negali būti skirtas tik skirtingų lyčių poroms.

Šis sprendimas sudarė galimybę tos pačios lyties poroms kreiptis į teismus dėl partnerystės pripažinimo.

Tačiau praktinis tokių sprendimų įgyvendinimas išliko sudėtingas.

Teismai pripažįsta partnerystes, tačiau registravimas stringa

Pastaruoju metu Lietuvos teismai nagrinėjo ne vieną bylą, kurioje poros siekė teisinio savo santykių pripažinimo.

Kai kuriais atvejais teismai įpareigojo valstybę registruoti partnerystę.

Tačiau Teisingumo ministerija tokius sprendimus skundė, o kai kuriems įsiteisėjus, nurodė neturinti pakankamo teisinio pagrindo juos įgyvendinti.

Tai sukūrė neįprastą situaciją.

Viena valstybės valdžios sistemos dalis – teismai – priima privalomus sprendimus.

Kita dalis – už jų praktinį įgyvendinimą atsakingos institucijos – teigia susiduriančios su teisinėmis kliūtimis.

Būtent šis prieštaravimas ir tapo premjero kritikos objektu.

Kai kurios poros jau kreipiasi į antstolius

Neįvykdyti teismų sprendimai turi ir praktinių pasekmių.

Kai kurioms poroms, kurių partnerystę teismai pripažino, tenka imtis papildomų teisinių veiksmų.

Viešai skelbta, kad dalis jų kreipėsi į antstolius, siekdamos įsiteisėjusių sprendimų vykdymo.

Tai reiškia papildomą laiką, išlaidas ir teisinį neapibrėžtumą.

Partnerystės teisinis statusas gali būti svarbus sprendžiant turto, paveldėjimo, bendrų finansinių įsipareigojimų ir kitus klausimus.

Todėl ginčas nėra vien politinė diskusija apie įstatymų formuluotes.

Jis turi tiesioginę reikšmę žmonėms, kurie siekia aiškaus savo santykių teisinio pripažinimo.

Ką iš tiesų reiškia premjero pareiškimas?

Svarbu pabrėžti, kad M. Sinkevičiaus pasisakymas savaime nekeičia galiojančių įstatymų.

Premjeras nepaskelbė, kad nuo šiol visos partnerystės bus automatiškai registruojamos.

Jis taip pat nepristatė galutinai suderintos naujos registravimo tvarkos.

Vyriausybės vadovas išsakė poziciją, kad teismų sprendimai turi būti gerbiami, o esamos teisinės spragos – pašalintos.

Taigi tolesni veiksmai pirmiausia priklausys nuo Seimo ir atsakingų valstybės institucijų sprendimų.

Ar Lietuvoje artėja pokyčiai?

Partnerystės klausimas jau ne vienus metus kelia skirtingų politinių jėgų nesutarimus.

Vieni politikai pasisako už aiškų ir visoms poroms prieinamą partnerystės reguliavimą.

Kiti kelia klausimų dėl siūlomų teisinių formų, jų santykio su santuokos institutu ir konkrečių įstatymų nuostatų.

Tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo diskusija turi ir kitą aspektą – kaip užtikrinti, kad valstybės institucijos galėtų įgyvendinti teismų priimtus sprendimus.

Kol nėra bendro sprendimo, dalis porų ir toliau priverstos savo teises ginti teismuose.

Premjero pareiškimas parodė, kad partnerystės registravimo problema pasiekė aukščiausią Vyriausybės lygmenį. Tačiau ar po griežtų žodžių seks konkretūs įstatymų pakeitimai, kol kas lieka atviras klausimas.