Aidas Užkuraitis
Ar ateityje Klaipėdos gatves gali užlieti vanduo? Klausimas, kuris dar neseniai daugeliui galėjo skambėti kaip fantastinio filmo scenarijus, šiandien tampa rimta mokslinių diskusijų tema. Klimato kaita didina pavojų pakrančių miestams, o pasaulio mokslininkai įspėja: kylantis jūros lygis, stiprėjančios karščio bangos ir ekstremalūs orų reiškiniai gali iš esmės pakeisti milijonų žmonių gyvenimą.
Mokslininkas siunčia rimtą perspėjimą
Spalio 22 dieną paskelbtoje publikacijoje Vilniaus universiteto profesorius, geomokslininkas Andrius Spiridonovas atkreipė dėmesį į klimato kaitos keliamus iššūkius.
Tarp jų – vis dažnesnės karščio bangos, staigūs temperatūros pokyčiai, ekstremalūs gamtos reiškiniai ir žmonių migracija iš gyvenimui vis mažiau tinkamų teritorijų.
Mokslininko vertinimu, pasaulis vis dar nesiima pakankamai veiksmų, kad sumažintų klimato kaitos mastą.
Ši problema aktuali ne tik tolimoms salų valstybėms ar tropiniams regionams.
Klimato pokyčių padariniai gali būti juntami ir Lietuvoje.
Ypač daug klausimų kelia pajūrio ateitis.
Ar Klaipėda iš tiesų gali atsidurti po vandeniu?
Klaipėda yra prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, todėl dalis miesto teritorijų yra jautrios vandens lygio pokyčiams.
Kylantis vidutinis jūros lygis ilgainiui gali padidinti pakrančių užliejimo riziką.
Tačiau svarbu suprasti, kad jūros lygio kilimas nereiškia, jog visas miestas staiga atsidurs po vandeniu.
Reali grėsmė priklauso nuo konkrečios vietos aukščio, audrų stiprumo, vandens lygio svyravimų ir apsaugos infrastruktūros.
Ypač pavojingi gali būti atvejai, kai aukštesnis jūros lygis sutampa su stipriu vėju ir audros metu į krantą stumiamu vandeniu.
Tokios aplinkybės gali padidinti laikinų užliejimų tikimybę.
Todėl Klaipėdos ateitį reikėtų vertinti pagal konkrečius mokslinius scenarijus, o ne vien dramatiškas antraštes.
Naujausios prognozės pasauliui – dar niūresnės
Spalio 22 dieną paskelbtoje informacijoje apie Azijos plėtros banko klimato ataskaitą pateikti nerimą keliantys skaičiai.
Vertinama, kad be stipresnių prisitaikymo priemonių metinė pakrančių potvynių daroma žala Azijos ir Ramiojo vandenyno regione iki 2050 metų gali siekti 172–199 milijardus JAV dolerių.
Tai būtų gerokai daugiau nei šiuo metu vertinama metinė žala.
Iki šimtmečio pabaigos galimi nuostoliai dar labiau išaugtų.
Šie skaičiai rodo ne tai, kad kiekvieną pakrantės miestą neišvengiamai užlies vanduo, o tai, kokia didelė ekonominė ir socialinė rizika kyla nesiimant apsaugos priemonių.
Kodėl jūros lygis kyla?
Viena pagrindinių priežasčių – kylanti pasaulinė temperatūra.
Šylant klimatui, šyla ir vandenynai.
Vanduo šildamas plečiasi, todėl didėja jo užimamas tūris.
Prie jūros lygio kilimo taip pat prisideda sausumoje esančių ledynų ir ledo skydų tirpimas.
Tai ilgalaikiai procesai, kurių poveikis kaupiasi dešimtmečiais.
Net palyginti nedidelis vidutinio jūros lygio padidėjimas gali turėti reikšmės audrų metu.
Vandeniui kylant nuo aukštesnio pradinio lygio, jis gali pasiekti teritorijas, kurios anksčiau būdavo užliejamos rečiau.
Pavojus slypi ne tik vandenyje
Klimato kaita gali paveikti kur kas daugiau nei pakrančių miestus.
Didėjanti temperatūra kelia pavojų žmonių sveikatai, ypač per užsitęsusias karščio bangas.
Kai kuriuose regionuose stiprėjančios sausros apsunkina žemės ūkio veiklą ir vandens tiekimą.
Kitur intensyvios liūtys didina staigių potvynių tikimybę.
Dėl besikeičiančių sąlygų gali būti sutrikdytas maisto tiekimas, pabrangti infrastruktūros priežiūra ir išaugti poreikis investuoti į apsaugą nuo stichinių reiškinių.
Labiausiai pažeidžiamos bendruomenės dažnai turi mažiausiai finansinių galimybių prisitaikyti.
Milijonams žmonių gali tekti keisti gyvenimą
Pakrančių užliejimas, sausros ir kiti klimato reiškiniai gali paskatinti gyventojus ieškoti saugesnių vietų.
Tokia migracija gali vykti tiek valstybių viduje, tiek kertant jų sienas.
Tačiau klimato migracija nėra vien paprastas persikėlimas dėl aukštesnės temperatūros.
Sprendimui išvykti dažnai įtakos turi ir prarastos pajamos, sunaikintas būstas, vandens trūkumas ar pablogėjusios galimybės užsidirbti.
Tai reiškia, kad klimato kaitos pasekmės gali tapti ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniu bei ekonominiu iššūkiu.
Jungtinės Tautos perspėja apie artėjantį slenkstį
Jungtinių Tautų aplinkos programa spalio mėnesį paskelbė naują vertinimą apie pasaulinio atšilimo perspektyvas.
Jame nurodoma, kad pasaulis, tikėtina, viršys 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Tačiau tai nereiškia, kad tolesni veiksmai praranda prasmę.
Priešingai – kiekviena išvengta papildomo atšilimo dalis gali sumažinti būsimus nuostolius.
Mokslininkai pabrėžia, kad būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kartu ruoštis pokyčiams, kurių jau nebeįmanoma visiškai išvengti.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvoje klimato kaitos poveikis gali pasireikšti įvairiai.
Pajūryje svarbūs jūros lygio svyravimai, audrų poveikis ir krantų erozija.
Kituose regionuose aktualios intensyvios liūtys, karščio bangos bei sausros.
Todėl vienas svarbiausių uždavinių – ne tik mažinti taršą, bet ir prisitaikyti prie besikeičiančių gamtos sąlygų.
Tai apima patikimą lietaus vandens nuvedimą, atsakingą teritorijų planavimą, krantų apsaugą ir pasirengimą ekstremaliems orams.
Tokios priemonės gali padėti sumažinti žalą net ir tuo atveju, jeigu klimato kaita tęsis.
Ar dar galima pakeisti ateitį?
Nors naujausios prognozės kelia nerimą, mokslininkai nepateikia vieno neišvengiamo ateities scenarijaus.
Kiek smarkiai kils temperatūra ir kokio masto bus padariniai, priklausys nuo pasaulio valstybių sprendimų bei gebėjimo prisitaikyti.
Investicijos į švaresnę energetiką, infrastruktūros atsparumą ir gamtinių ekosistemų apsaugą gali sumažinti riziką.
Tai ypač svarbu pakrančių miestams, kuriuose gyvena daug žmonių ir sutelkta reikšminga ekonominė veikla.
Klaipėdos ateitis dar nėra nulemta. Tačiau mokslininkų perspėjimas aiškus: kuo ilgiau atidėliosime pasirengimą klimato kaitos padariniams, tuo sudėtingiau ir brangiau bus apsaugoti miestus, gyventojus bei jų turtą.
