Aidas Užkuraitis
Lietuvai priartėjus prie vieno reikšmingiausių Konstitucijos pakeitimų nacionalinio saugumo srityje, Seime išryškėjo dvi visiškai skirtingos pozicijos. TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad dabartinio masinio naikinimo ginklų draudimo panaikinimas sustiprintų NATO atgrasymą ir Lietuvos saugumą. Tuo metu Seimo narys Ignas Vėgėlė perspėja – toks žingsnis, jo vertinimu, gali turėti ir priešingą efektą.
Diskusija įsiplieskė po to, kai Seimas spalio 6-ąją per pirmąjį iš dviejų privalomų balsavimų pritarė Konstitucijos 137-ojo straipsnio pakeitimui.
Tačiau viena aplinkybė šioje istorijoje itin svarbi: jokio sprendimo dislokuoti branduolinius ginklus Lietuvoje šiuo metu nėra. Ginčas vyksta dėl teisinio apribojimo panaikinimo ir Lietuvos dalyvavimo NATO atgrasymo sistemoje.
Kasčiūnas siunčia labai aiškią žinią: „Rusija nepuola stiprių“
L. Kasčiūno pozicija paremta atgrasymo principu.
Jo teigimu, Lietuva jau yra po NATO branduoliniu „skėčiu“, tačiau Konstitucijoje likęs apribojimas neleidžia šaliai visavertiškai dalyvauti tam tikrose NATO branduolinio atgrasymo planavimo dalyse.
Politikas argumentuoja, kad panašių konstitucinių apribojimų neturi Latvija, Estija ar Lenkija, o Suomija taip pat pakeitė savo nacionalinius apribojimus.
L. Kasčiūnas laikosi pozicijos, kad potencialų agresorių stabdo ne silpnumas, o žinojimas, jog puolimo kaina būtų pernelyg didelė.
Būtent šiame kontekste jis pareiškė, kad Rusija nepuola stiprių, o visavertis NATO branduolinis atgrasymas, jo vertinimu, padėtų išsaugoti taiką.
Tačiau tai, ką pasakė apie dabartinę Lietuvos padėtį, gali nustebinti
L. Kasčiūnas pateikė konkretų pavyzdį, kaip dabartinis Konstitucijos apribojimas, jo vertinimu, veikia NATO planavimą.
Politikas teigė, kad jeigu sąjungininkų orlaivis, susijęs su branduolinio atgrasymo misija, turėtų patekti į Lietuvos oro erdvę ar atvykti į Lietuvos karinę infrastruktūrą, dabartinė konstitucinė nuostata tam sudaro teisinių kliūčių.
Analogiškų klausimų kyla dėl sąjungininkų laivų.
Todėl pataisos šalininkai kalba ne tik apie hipotetinį ginklų laikymą Lietuvos teritorijoje, bet ir apie platesnę galimybę šalį integruoti į NATO atgrasymo planus.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bus laikomi branduoliniai ginklai? Čia Kasčiūnas buvo kategoriškas
Ne.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu apie nuolatinį branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje nekalbama.
Tam, be politinio sprendimo, reikėtų ir specialios bei brangios infrastruktūros.
Todėl Konstitucijos pakeitimo nereikėtų tapatinti su sprendimu atgabenti branduolinį ginklą į Lietuvą.
Šiuo metu kalbama apie teisinės kliūties pašalinimą. O bet kokie konkretūs sprendimai ateityje būtų atskiras politinis ir karinis procesas.
Tačiau Vėgėlė mato kitą pusę – jo perspėjimas visiškai priešingas
I. Vėgėlė per diskusiją laikėsi kitokios pozicijos.
Jo argumentas – Lietuva jau yra NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemos dalis, todėl nėra būtina keisti Konstituciją tokiu mastu.
Jis taip pat teigia, kad Lietuvoje pirmiausia reikėtų stiprinti įprastinę gynybą, ypač oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo pajėgumus.
Dar vienas jo keliamas klausimas – ar branduolinių pajėgumų atsiradimo galimybė nepakeistų Lietuvos karinės reikšmės potencialaus konflikto atveju.
I. Vėgėlės vertinimu, tokia galimybė galėtų padidinti Lietuvos svarbą Rusijos kariniame planavime.
Tai politiko vertinimas, o ne nustatytas faktas.
Tada diskusija pakrypo dar viena kryptimi – ar tokį klausimą apskritai turėtų spręsti vien Seimas?
I. Vėgėlė pareiškė manantis, kad tokios svarbos Konstitucijos pakeitimą derėtų spręsti referendumu.
Tačiau Lietuvos Konstitucija tokio reikalavimo šiam straipsniui nenustato.
137-asis straipsnis gali būti pakeistas Seime, tačiau procedūra sąmoningai padaryta sudėtinga.
Reikia dviejų atskirų balsavimų, tarp kurių privalo praeiti ne mažiau kaip trys mėnesiai.
Ir per kiekvieną balsavimą už pakeitimą turi pasisakyti bent du trečdaliai visų Seimo narių – ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Pirmoji kliūtis jau įveikta – dabar viską lems sausio 12-oji
Spalio 6 dieną pirmasis būtinas balsavimas jau įvyko.
Tai reiškia, kad Konstitucija dar nepakeista.
Galutiniam sprendimui parlamentarai turės susirinkti dar kartą po privalomos trijų mėnesių pertraukos.
Antrasis balsavimas numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.
Jeigu ir tada už pataisą balsuos mažiausiai 94 Seimo nariai, Konstitucijos 137 straipsnyje esantis draudimas bus panaikintas.
Jeigu reikalingos daugumos nebus, pataisa nebus priimta.
Už vieno sakinio slypi gerokai didesnis Lietuvos saugumo klausimas
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis skelbia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos šalininkai argumentuoja, kad ši nuostata atsirado visiškai kitokioje geopolitinėje situacijoje, o Lietuvai tapus NATO nare saugumo aplinkybės iš esmės pasikeitė.
Krašto apsaugos ministerija taip pat laikosi pozicijos, kad apribojimo panaikinimas suteiktų Lietuvai daugiau galimybių naudotis visu NATO atgrasymo potencialu.
Oponentai atsako, kad prieš keičiant Konstituciją būtina įvertinti ne tik galimą atgrasymo naudą, bet ir teisines bei saugumo pasekmes.
Vienas dalykas jau aiškus – Lietuvoje branduolinio ginklo rytoj neatsiras
Būtent šią aplinkybę svarbu atskirti nuo politinių pareiškimų.
Spalio 6-osios balsavimas nėra leidimas rytoj atgabenti branduolinį ginklą. Tai tik pirmasis Konstitucijos pakeitimo etapas.
Lietuvoje šiuo metu nėra paskelbto sprendimo nuolat dislokuoti tokius ginklus.
Tačiau pati diskusija rodo didelį Lietuvos saugumo politikos pokytį. Dar prieš keletą metų tokia tema atrodė sunkiai įsivaizduojama, o dabar dėl jos jau balsuojama Seime.
L. Kasčiūno argumentas aiškus – kuo stipresnis NATO atgrasymas, tuo mažesnė agresijos tikimybė. I. Vėgėlė atsako, kad papildomos galimybės gali sukurti ir naujų rizikų. Kurį kelią galutinai pasirinks Lietuva, paaiškės sausio 12-ąją, kai Seimui teks balsuoti antrą kartą.
