Aidas Užkuraitis
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl šalies saugumo. Naktiniai oro pavojaus signalai, pranešimai apie dronus ir nuolat pasikartojantys incidentai kelia nerimą gyventojams. Tačiau saugumo specialistai primena, kad grėsmė gali pasireikšti ne tik tradiciniu kariniu puolimu.
Didžiausią susirūpinimą kelia galimybė, kad Rusija gali siekti destabilizuoti padėtį Lietuvoje neperžengdama atviro karo ribos. Tokiu atveju tikrasis operacijos organizatorius gali būti slepiamas, o pati ataka pateikiama visai kitaip, nei įvyko iš tikrųjų.
Po dronų incidentų – nauji klausimai
Lapkričio 11-osios naktį dalį Lietuvos gyventojų pažadino oro pavojaus signalai.
Pranešimai apie iš Baltarusijos pusės įskridusius objektus dar kartą parodė, kad grėsmės oro erdvėje nėra vien teorinis klausimas.
Tokie incidentai kelia diskusijas dėl oro gynybos pajėgumų, gyventojų perspėjimo sistemos ir valstybės pasirengimo reaguoti į netikėtas situacijas.
Tačiau svarbu atskirti skirtingas grėsmes.
Ne kiekvienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas yra karinis, o jo pasirodymas savaime neįrodo Rusijos organizuotos operacijos.
Vis dėlto saugumo institucijos vertina ne tik pavienius incidentus, bet ir platesnį jų kontekstą.
Rusija gali pasirinkti visai kitokią taktiką
Vienas iš anksčiau saugumo ekspertų aptartų scenarijų – vadinamosios „svetimos vėliavos“ operacijos.
Tai veiksmai, kai išpuolio organizatorius mėgina nuslėpti savo tapatybę ir sudaryti įspūdį, kad už įvykį atsakinga kita valstybė ar organizacija.
Toks metodas gali būti naudojamas siekiant suklaidinti visuomenę, sukelti politinę krizę arba pateisinti tolesnius agresyvius veiksmus.
Baltijos regione diskutuota apie galimus bandymus panaudoti bepiločius orlaivius taip, kad atsakomybė už incidentą būtų klaidingai priskirta Ukrainai.
Tokio scenarijaus tikslas galėtų būti ne vien fizinė žala, bet ir nepasitikėjimo tarp sąjungininkų kurstymas.
Tačiau konkretus išpuolio planas ar jo vykdymo data nėra viešai patvirtinti.
Kodėl Lietuva galėtų tapti taikiniu?
Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, aktyviai remianti Ukrainą.
Šalis taip pat stiprina savo gynybą ir priima sąjungininkų karinius pajėgumus.
Dėl šių priežasčių Rusijos informacinėje erdvėje Lietuva dažnai tampa priešiškų pareiškimų objektu.
Lietuvos kariuomenė anksčiau yra perspėjusi, kad Rusijos bauginimo taktika siekiama didinti įtampą regione ir mažinti Vakarų valstybių paramą Ukrainai.
Tokiais atvejais gali būti naudojami ne vien kariniai veiksmai.
Saugumo institucijos atkreipia dėmesį ir į kibernetinius išpuolius, sabotažą, informacines operacijas bei bandymus paveikti visuomenės nuomonę.
Pavojingiausia gali būti ne pati ataka
Hibridinių operacijų metu itin svarbus informacinis poveikis.
Pavyzdžiui, po neaiškios kilmės incidento socialiniuose tinkluose gali greitai pasklisti prieštaringi pasakojimai apie tai, kas įvyko ir kas už tai atsakingas.
Tokia nežinomybė gali didinti nerimą, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir trukdyti objektyviai vertinti situaciją.
Todėl ekspertai ragina nepriimti nepatvirtintų pranešimų kaip nustatyto fakto.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti informaciją, kurioje skelbiama apie neva jau priimtą sprendimą užpulti Lietuvą, tačiau nepateikiama patikimų įrodymų.
Ar tai reiškia, kad Rusija jau ruošiasi pulti Lietuvą?
Ne. Galimų scenarijų analizė nereiškia, kad sprendimas surengti konkretų karinį puolimą jau priimtas.
Lietuvos ir sąjungininkų saugumo specialistai vertina įvairias grėsmes, kad valstybė galėtų joms pasirengti iš anksto.
Be to, Lietuva nėra viena.
NATO kolektyvinės gynybos principas reiškia, kad ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas nares.
Todėl vertinant bet kokį galimą Rusijos karinį scenarijų būtina atsižvelgti ir į sąjungininkų pajėgumus bei bendrus gynybos planus.
Ką turėtų žinoti gyventojai?
Valstybės pasirengimas galimoms provokacijoms yra svarbus, tačiau nemažai lemia ir visuomenės gebėjimas tinkamai reaguoti.
Gyventojams naudinga žinoti, kaip veikia perspėjimo sistema, kur rasti oficialią informaciją ir kaip elgtis gavus pranešimą apie pavojų.
Taip pat verta turėti būtiniausių atsargų ir šeimos susitarimą dėl veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju.
Tačiau pasirengimas neturėtų virsti nuolatine baime.
Svarbiausia perspėjimo žinia – Rusijos keliama grėsmė nebūtinai prasidėtų nuo tankų ar oficialaus karo paskelbimo. Provokacijos, dronų incidentai ir informacinės operacijos taip pat gali tapti spaudimo Lietuvai priemonėmis.
Todėl Lietuvos saugumui svarbus ne tik karinis pasirengimas, bet ir gebėjimas laiku atpažinti manipuliacijas, patikrinti informaciją bei išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.
