Aidas Užkuraitis
Lietuvoje vis dažniau skambant perspėjimams apie oro pavojų, visuomenėje ryškėja netikėta problema. Užuot domėjęsi, kur slėptis ir kaip apsaugoti artimuosius, dalis gyventojų pradėjo ieškoti būdų, kaip išjungti telefonuose pasirodančius perspėjimus.
Toks žmonių elgesys sulaukė aštrios reakcijos. Redaktorė Jurgita Žemaitytė viešai prabilo apie paradoksą, kuris gali turėti skaudžių pasekmių: šiandien erzinantis telefono signalas vieną dieną gali tapti svarbiausiu perspėjimu žmogaus gyvenime.
Po neramios nakties – netikėta reakcija
Pastarieji oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje ne vieną gyventoją privertė pabusti vidury nakties.
Telefonuose pasigirdę garsiniai signalai išgąsdino vaikus, pažadino šeimos narius ir sukėlė klausimų, ar būtina nedelsiant ieškoti priedangos.
Tačiau po perspėjimų socialiniuose tinkluose pasirodė ir kitokių diskusijų.
Dalis žmonių ėmė aiškintis, kaip išjungti tokius pranešimus, kad jie daugiau netrukdytų miegoti.
Būtent ši reakcija atkreipė J. Žemaitytės dėmesį.
Lapkričio 14 dieną paskelbtame komentare redaktorė kritikavo gyventojų norą atsiriboti nuo įspėjimų apie galimą pavojų.
Redaktorė atkreipė dėmesį į keistą prieštaravimą
J. Žemaitytė pastebėjo, kad dalis žmonių nepatenkinti beveik bet kokiais tarnybų veiksmais.
Jeigu apie pavojų pranešama, perspėjimai erzina, trikdo miegą ir kelia nerimą.
Tačiau jeigu pranešimų nebūtų, tikėtina, kad tos pačios institucijos sulauktų priekaištų dėl gyventojų neinformavimo.
Redaktorė šį prieštaravimą aprašė su ironija, tačiau jos komentaro esmė rimta.
Gyventojų perspėjimo sistema gali būti naudinga tik tada, kai žmonės gauna informaciją ir žino, kaip į ją reaguoti.
Vien pranešimo išsiuntimas savaime dar neužtikrina saugumo.
Pavojingiausia – priprasti ir nebereaguoti
Viena svarbiausių komentare iškeltų problemų – pripratimas prie dažnai pasikartojančių perspėjimų.
Jeigu žmogus ne kartą gauna įspėjimą, tačiau jo aplinkoje nieko nenutinka, ilgainiui gali pradėti manyti, kad visi pranešimai nereikšmingi.
Toks reiškinys žinomas kaip perspėjimų nuovargis.
Jis gali atsirasti, kai dažni signalai ima kelti daugiau susierzinimo nei budrumo.
Tačiau realaus pavojaus atveju tokia reakcija gali būti pavojinga.
Todėl svarbu ne tik tinkamai organizuoti perspėjimų siuntimą, bet ir aiškiai paaiškinti gyventojams, ką reiškia skirtingi pavojaus lygiai.
Daugelis nežino, kur reikėtų slėptis
J. Žemaitytė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – nepakankamą žmonių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Dalis gyventojų nežino artimiausios priedangos vietos, neturi paruošto būtiniausių daiktų krepšio ar šeimos veiksmų plano.
Todėl gavus rimtą perspėjimą pirmiausia prasideda ne organizuotas reagavimas, o skubus informacijos ieškojimas.
Tokiais atvejais prarandamos brangios minutės.
Specialistai rekomenduoja iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausia priedanga, ir aptarti su šeimos nariais, kaip elgtis kilus pavojui.
Pasirengimas nereiškia, kad nelaimė būtinai įvyks. Tai galimybė išvengti sumaišties, jeigu pagalbos prireiktų.
Ką iš tikrųjų reiškia oro pavojaus signalai?
Lietuvoje naudojami keli oro pavojaus perspėjimo lygiai.
Geltonasis perspėjimas reiškia tikėtiną pavojų. Jis skelbiamas, kai aplinkybės reikalauja budrumo, tačiau galimai pavojingas objektas dar nėra Lietuvos oro erdvėje.
Raudonasis perspėjimas reiškia rimtesnę situaciją – neatpažintas objektas yra šalies oro erdvėje arba labai tikėtina, kad į ją pateks ir gali kelti grėsmę.
Gavus raudonąjį perspėjimą būtina vykdyti pranešime pateiktus nurodymus.
Jeigu nurodoma slėptis, reikėtų vykti į artimiausią priedangą arba, jeigu ji nepasiekiama, pasirinkti saugią patalpą.
Specialistai pataria laikytis dviejų sienų taisyklės – būti kuo toliau nuo langų, patalpoje, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.
Kodėl perspėjimai siunčiami net tada, kai grėsmė nepasitvirtina?
Sprendimai informuoti gyventojus priimami remiantis tuo metu turimais duomenimis apie galimą pavojų.
Ne visada įmanoma iš anksto nustatyti, kur skris neatpažintas objektas, ar jis pakeis kryptį ir kokią grėsmę gali kelti.
Todėl perspėjimas gali būti išsiųstas dar prieš galutinai išsiaiškinant situaciją.
Jeigu pavojus vėliau nepasitvirtina, tai savaime nereiškia, kad gyventojai perspėti be pagrindo.
Vis dėlto institucijoms svarbu nuolat vertinti perspėjimų tikslumą ir aiškumą, kad žmonės galėtų jais pasitikėti.
Išjungti pranešimus – rizikingas sprendimas
Nors garsūs perspėjimai gali sukelti stresą, visiškai atsisakyti jų nerekomenduojama.
Telefono perspėjimo funkcija skirta tam, kad žmogus būtų informuotas apie galimą grėsmę net tada, kai neseka naujienų.
Jeigu tokie signalai išjungiami, svarbi informacija gali žmogaus nepasiekti laiku.
Ypač tai aktualu naktį, kai televizorius, radijas ar kiti informacijos šaltiniai paprastai būna išjungti.
Kilus pavojui kiekviena minutė gali būti reikšminga.
Įspėjo apie tai, kas gali nutikti ateityje
Savo komentaru J. Žemaitytė siekė atkreipti dėmesį į visuomenės santykį su perspėjimais.
Jos vertinimu, nuolatinis nepasitenkinimas ir noras ignoruoti signalus ilgainiui gali sumažinti žmonių budrumą.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad gyventojų reakcija priklauso ir nuo pačios perspėjimo sistemos veikimo.
Aiškūs pranešimai, prieinamos priedangos ir nuosekli valstybės institucijų komunikacija yra būtinos sąlygos, kad perspėjimai būtų veiksmingi.
Didžiausias šios istorijos paradoksas – kai kurie lietuviai po oro pavojaus signalų ėmė domėtis ne tuo, kaip pasirengti kitam incidentui, o kaip padaryti, kad jų telefonai daugiau nebeskambėtų.
Nors perspėjimai gali erzinti, jų paskirtis – suteikti žmonėms laiko apsisaugoti.
O kada toks pranešimas gali tapti gyvybiškai svarbus, iš anksto nežino niekas.
