Aidas Užkuraitis
Kaune įvykusi paauglio istorija atskleidė pavojingą reiškinį, apie kurį tėvai gali net neįtarti. Du jaunuoliai nusprendė ieškoti žemėje paslėptų narkotikų, o vienas jų netrukus atsidūrė medikų rankose. Vaikinui pasidarė taip bloga, kad jis išsigando dėl savo gyvybės.
Tačiau didžiausias netikėtumas laukė vėliau. Nors paauglys pats prisipažino vartojęs narkotikus, policija pradėjo tyrimą, o prokuroras siekė jį nubausti, teismas priėmė sprendimą, kurio daugelis galėjo nesitikėti.
Viskas prasidėjo nuo neįprastos paieškos
Ši istorija prasidėjo 2025 metų balandžio 30 dieną Kaune.
Paauglys, kurio vardas viešai pakeistas į Igną, kartu su draugu išėjo į lauką. Tačiau jų tikslas buvo ne pasivaikščioti ar sportuoti.
Vaikinai nusprendė ieškoti vadinamųjų „dropų“.
Taip vadinamos slaptose vietose, neretai po žeme, paliekamos narkotinių medžiagų pakuotės. Tokį platinimo būdą naudoja nusikalstamoje prekyboje dalyvaujantys asmenys.
Paaugliai neturėjo konkretaus pardavėjo nurodymų. Jie tiesiog ieškojo vietų, kuriose galėjo būti paslėpta nelegalių medžiagų.
Netrukus vienam jų pasisekė aptikti įtartiną radinį.
Prie medžio aptiko paslaptingą maišelį
Paauglys pastebėjo žemės plotą prie medžio, kuris atrodė neseniai kasinėtas.
Pradėjęs kapstyti žemę, jis aptiko nedidelį maišelį.
Jo viduje buvo kristalus primenanti medžiaga.
Jaunuoliai nežinojo, kas tiksliai yra pakuotėje, tačiau nusprendė radiniu pasidalyti.
Vėliau jie išsiskirstė.
Būtent tada prasidėjo pavojingiausia šios istorijos dalis.
Po kelių minučių pasidarė labai bloga
Grįžęs namo Ignas nusprendė išbandyti rastą medžiagą.
Jis ją susmulkino ir įkvėpė per nosį.
Iš pradžių paauglys pajuto stiprų poveikį, tačiau netrukus jo savijauta ėmė sparčiai blogėti.
Pradėjo smarkiai plakti širdis, atsirado silpnumas ir skausmas krūtinėje.
Vaikinas išsigando, kad gali mirti.
Jis kreipėsi į mamą ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
Atvykę medikai nustatė, kad paauglys sunkiai kvėpuoja, yra sutrikęs ir jaučia stiprų nerimą.
Jo pulsas siekė 126 dūžius per minutę.
Jaunuolis buvo skubiai išvežtas į ligoninę.
Medikai išgirdo netikėtą prisipažinimą
Gydymo įstaigoje paauglys neslėpė, kas jam nutiko.
Jis prisipažino vartojęs medžiagą, kurią pats rado užkastą žemėje.
Vaikinas įtarė, kad tai galėjo būti sintetiniai katinonai – pavojingos psichoaktyvios medžiagos.
Tačiau tiksliai pasakyti, ką vartojo, jis negalėjo.
Medikai pirmiausia rūpinosi jo sveikata ir atliko tyrimus, būtinus būklei įvertinti.
Tuo metu nebuvo atliktas toksikologinis tyrimas, kuris būtų galėjęs padėti nustatyti konkrečią medžiagą.
Ši aplinkybė vėliau tapo viena svarbiausių nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Į istoriją įsitraukė policija
Po įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.
Pareigūnai kruopščiai aiškinosi paauglio veiksmus.
Buvo apklausti jo draugai, pažįstami, medicinos darbuotojai, tikrinti telefonai ir kiti galimi įrodymai.
Kai kurie liudytojai pasakojo apie ankstesnį jaunuolio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Tyrėjai taip pat kreipėsi į mokymosi įstaigą.
Tačiau iškilo problema, kurios išspręsti nepavyko.
Viena detalė sujaukė visą bylą
Nors paauglys prisipažino vartojęs neaiškią medžiagą, pati pakuotė nebuvo rasta ir ištirta.
Tai reiškė, kad teisėsauga neturėjo tiesioginio įrodymo, kokia medžiaga buvo maišelyje.
Vėliau atliktas toksikologinis tyrimas parodė tik kanapių veikliosios medžiagos THC pėdsakus.
Tačiau tai neįrodė, kad būtent THC buvo rastame maišelyje arba sukėlė ūmius simptomus.
Specialistai, vertindami paauglio būklę, neatmetė galimybės, kad jis buvo vartojęs stimuliuojamųjų narkotikų.
Vis dėlto vien simptomų neužteko tiksliai nustatyti medžiagos sudėčiai.
Tyrimas taip ir neatsakė į svarbiausią klausimą – ką iš tikrųjų paauglys buvo iškasęs iš žemės?
Prokuroras prašė nubausti, bet teismas nusprendė kitaip
Bylą nagrinėjęs prokuroras siekė, kad paaugliui būtų paskirtas šešių mėnesių laisvės apribojimas.
Taip pat siūlyta įpareigoti jį nustatytu laiku būti namuose, nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, išklausyti prevencijos kursus ir tęsti mokslus.
Tačiau teismas priėjo prie kitokios išvados.
Teisėjai konstatavo, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, jog paauglys disponavo būtent įstatymų draudžiama narkotine ar psichotropine medžiaga.
Vien jo prisipažinimas, medicininiai dokumentai ir liudytojų pasakojimai nepašalino visų pagrįstų abejonių.
Todėl jaunuolis buvo išteisintas.
Kodėl prisipažinimo neužteko?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad žmogus prisipažįsta vartojęs narkotikus, tačiau teisme nėra pripažįstamas kaltu.
Vis dėlto baudžiamojoje teisėje kaltė negali būti grindžiama vien prielaidomis.
Kad asmuo būtų nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotikais, būtina įrodyti konkrečios nusikalstamos veikos požymius.
Šioje byloje pagrindinis klausimas buvo ne tai, ar paaugliui pasidarė bloga.
Teismui reikėjo įrodymų, kad jo turėta medžiaga tikrai priklausė draudžiamų medžiagų kategorijai.
Kadangi tokių įrodymų surinkti nepavyko, priimtas išteisinamasis sprendimas.
Tai nereiškia, kad rastas preparatas buvo saugus. Tiesiog jo sudėtis liko nežinoma.
Istorija atskleidė dar vieną rimtą problemą
Šis atvejis iškėlė klausimą, ar narkotikų perdozavę žmonės visuomet drįsta nedelsdami kreiptis medicininės pagalbos.
Specialistai jau seniai įspėja, kad baimė sulaukti baudžiamojo persekiojimo gali paskatinti žmones slėpti apsinuodijimo aplinkybes.
Tokiais atvejais prarastas laikas gali kainuoti gyvybę.
Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tam tikrą disponavimą narkotikais, jeigu asmuo savanoriškai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos.
Tačiau tokios nuostatos taikymas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Svarbiausia, kad įtarus apsinuodijimą psichoaktyviosiomis medžiagomis pagalbos būtų kreipiamasi nedelsiant.
Tėvams – svarbus perspėjimas
Ši istorija primena, kad pavojingos medžiagos gali būti platinamos ne tik tiesiogiai perduodant jas iš rankų į rankas.
Internete organizuojama prekyba ir slaptose vietose paliekamos pakuotės kelia papildomų grėsmių nepilnamečiams.
Nežinomos sudėties milteliai ar kristalai gali turėti stiprų ir nenuspėjamą poveikį.
Radus įtartiną pakuotę, jos negalima ragauti, uostyti ar kitaip bandyti nustatyti turinio.
Jeigu žmogui po galimo kontakto su neaiškia medžiaga pasidaro bloga, būtina skambinti numeriu 112.
Šios istorijos pabaigos niekas nesitikėjo
Kauno paauglio istorija prasidėjo nuo smalsumo ir pavojingo sprendimo išbandyti nežinomą medžiagą.
Netrukus jam prireikė skubios medicininės pagalbos, o vėliau teko stoti prieš teismą.
Tačiau, nepaisant išsamaus tyrimo, pareigūnai taip ir nesugebėjo nustatyti, kas buvo rastame maišelyje.
Būtent ši detalė nulėmė netikėtą bylos baigtį – nors paauglys prisipažino vartojęs narkotikus, teismas jį išteisino, nes nebuvo įrodyta, kokią medžiagą jis iš tikrųjų turėjo.
Šis atvejis tapo perspėjimu apie pavojų, kurį kelia nežinomos kilmės psichoaktyviosios medžiagos, ir priminimu, kad net itin rimti įtarimai teisme turi būti pagrįsti įrodymais.
