Po šeštadienio vakarą Kaliningrado srityje kilusio oro pavojaus ir pasirodžiusių pranešimų apie galimą dronų ataką Rusijos informacinėje erdvėje pradėti skleisti kaltinimai Lietuvai. Į juos nedelsdamas sureagavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras kategoriškai paneigė informaciją apie tariamą Lietuvos dalyvavimą atakuojant Rusijos karinius objektus.
Kaliningrade nugriaudėjo sprogimai
Lapkričio 21-osios vakarą iš Kaliningrado srities pradėjo plūsti nerimą keliantys pranešimai.
Regione buvo paskelbtas oro pavojus, įjungtos perspėjimo sirenos, o Baltijsko miesto gyventojai pranešė girdėję sprogimus.
Pirminiais duomenimis, galimos dronų atakos taikiniu galėjo tapti Rusijos Baltijos laivyno karinė infrastruktūra.
Baltijske įsikūrusi pagrindinė šio laivyno bazė, turinti itin didelę strateginę reikšmę Rusijos karinėms pajėgoms Baltijos jūros regione.
Jeigu informacija apie Ukrainos dronų smūgius pasitvirtintų, tai galėtų tapti pirmąja tokio pobūdžio ataka Kaliningrado srityje nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Vis dėlto oficialaus patvirtinimo apie atakos rezultatus ir galimai padarytą žalą kol kas nėra.
Rusijos informacinėje erdvėje – kaltinimai Lietuvai
Netrukus rusiškuose socialinių tinklų kanaluose pasirodė teiginių, kad įtartinas skraidantis objektas galėjo atskristi iš Lietuvos pusės.
Kaliningrado srities gubernatorius Aleksejus Besprozvannychas pranešė, kad oro pavojaus sistema suveikė užfiksavus įtartiną objektą Nemano rajone.
Tačiau vėliau atlikus patikrinimą grėsmė nebuvo nustatyta.
Nepaisant to, socialiniuose tinkluose pradėta skleisti versija apie tariamą Lietuvos prisidėjimą prie galimos atakos.
Jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių tokius kaltinimus, nepateikta.
Budrys rėžė be užuolankų
Į plintančią informaciją griežtai sureagavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministras pareiškė, kad Lietuva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl tariamo dalyvavimo atakoje prieš Kaliningrado sritį.
„Lietuva niekada nėra leidusi naudoti savo oro erdvę atakoms prieš taikinius Rusijos Federacijoje, įskaitant ir šį atvejį“, – pabrėžė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pasiuntė aiškią žinią, kad Rusijos informacinėje erdvėje skleidžiami kaltinimai neatitinka Lietuvos institucijų turimų duomenų.
Lietuvos kariuomenė dronų nefiksavo
Į susidariusią situaciją sureagavo ir Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Centro duomenimis, Lietuvos karinės oro pajėgos minimų bepiločių orlaivių nefiksavo.
Institucija taip pat patikino, kad Lietuvos oro erdvė nuolat stebima, o šalies kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.
NKVC neatmeta galimybės, kad tokiais pranešimais siekiama kurti klaidingą įspūdį apie Lietuvos ir NATO dalyvavimą karinėse operacijose prieš Rusiją.
Panašūs kaltinimai Rusijos informacinėje erdvėje skambėjo ir anksčiau, kai buvo mėginama įtikinti visuomenę, kad NATO siekia izoliuoti Kaliningrado sritį.
Kaliningrado oro uoste apriboti skrydžiai
Padėtis regione paveikė ir civilinę aviaciją.
Kaliningrado Chrabrovo oro uoste laikinai apriboti orlaivių atvykimai bei išvykimai.
Gyventojams taip pat buvo siunčiami perspėjimai apie galimus mobiliojo interneto veikimo sutrikimus.
Tokie apribojimai Rusijoje paprastai įvedami kilus galimai bepiločių orlaivių grėsmei.
Vis dėlto skrydžių ribojimas ir įjungtos sirenos savaime neįrodo, kad regione įvyko sėkminga karinė ataka.
Kodėl Kaliningradas toks svarbus Rusijai?
Kaliningrado sritis yra išskirtinę strateginę reikšmę turinti Rusijos teritorija, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Regione sutelkti kariniai daliniai, oro gynybos sistemos, raketinė ginkluotė ir Rusijos Baltijos laivyno infrastruktūra.
Dėl geografinės padėties Kaliningradas yra svarbus Maskvos karinių pajėgų atramos punktas Baltijos jūroje.
Bet kokie kariniai incidentai šioje teritorijoje sulaukia ypatingo Lietuvos, Lenkijos ir kitų NATO valstybių dėmesio.
Ypač jautriai vertinama galimybė, kad Rusija mėgintų susieti Ukrainos vykdomas karines operacijas su NATO šalimis, neturėdama tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.
Informacinės provokacijos gali kelti papildomą įtampą
Nepatvirtintų kaltinimų skleidimas gali tapti priemone didinti visuomenės nerimą ir kurstyti nepasitikėjimą kaimyninėmis valstybėmis.
Rusijos informacinėje erdvėje jau ne kartą mėginta NATO šalis pristatyti kaip tiesiogines karo prieš Rusiją dalyves.
Lietuvos institucijų operatyvi reakcija šiuo atveju svarbi siekiant užkirsti kelią klaidinančios informacijos plitimui.
Gyventojai raginami remtis oficialiais pranešimais ir atsargiai vertinti socialiniuose tinkluose skelbiamą nepatikrintą informaciją.
Kol kas svarbiausia žinia išlieka aiški: Lietuvos kariuomenė minimų dronų nefiksavo, o šalies užsienio reikalų ministras kategoriškai paneigė kaltinimus dėl Lietuvos dalyvavimo atakose prieš Rusijos teritoriją.




