Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

„Nėra nieko už dyką“: Lietuvos pensininkams – nerimą kelianti žinia!!!

Nors artimiausiais metais Lietuvos senjorų laukia didesnės pensijos, ilgalaikės prognozės atskleidžia kur kas sudėtingesnę situaciją. Visuomenei sparčiai senstant, o dirbančiųjų skaičiui mažėjant, valstybei gali tekti priimti itin nepopuliarius sprendimus.

Ekonomistai įspėja, kad net milijardinis „Sodros“ rezervas nepajėgs išspręsti visų ateityje laukiančių problemų.

Gali tekti rinktis tarp didesnių mokesčių, papildomo valstybės finansavimo ir lėčiau augančių pensijų.

Lietuvos pensijų sistemai – rimtas išbandymas

Minint Lietuvos socialinio draudimo šimtmetį, penktojoje Nacionalinėje socialinės politikos konferencijoje ekonomistas Kasparas Vasiliauskas pristatė ilgalaikį „Sodros“ finansinio atsparumo vertinimą.

Skaičiavimai rodo, kad ateinančiais dešimtmečiais Lietuvos pensijų sistemai vis daugiau įtakos turės demografiniai pokyčiai.

Pagrindinė problema – mažėjantis dirbančių žmonių skaičius, palyginti su pensinio amžiaus gyventojų skaičiumi.

Jeigu ši tendencija nesikeis, vis mažiau darbuotojų turės finansuoti vis didesnio senjorų skaičiaus pensijas.

Tai reiškia, kad išlaikyti dabartinį pensijų augimo tempą ilgainiui taps vis sudėtingiau.

2027 metais pensijos dar gerokai padidės

Nepaisant ilgalaikių iššūkių, artimiausiems metams numatomas reikšmingas pensijų augimas.

Pagal 2027 metų biudžeto planus:

  • Vidutinė senatvės pensija turėtų pasiekti 825 eurus.
  • Vidutinė pensija turintiesiems būtinąjį darbo stažą – 895 eurus.
  • Vidutinė senatvės pensija didėtų maždaug 78 eurais.
  • Būtinąjį stažą sukaupusių senjorų pensijos vidutiniškai padidėtų 88 eurais.

Bendras vidutinės senatvės pensijos augimas siektų apie 10,4 proc., o būtinąjį stažą turinčių gyventojų – apie 10,9 proc.

Prognozuojama, kad pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija.

Vis dėlto tai nereiškia, kad toks spartus augimas išliks ir tolimesnėje ateityje. Kiekvieno pensininko išmokos padidėjimas taip pat priklausys nuo individualiai sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.

Milijardinis rezervas problemos neišspręs

Šiuo metu „Sodra“ kaupia finansinį rezervą, kuris turėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą ekonominių sunkumų laikotarpiais.

Sukauptos lėšos gali tapti svarbia apsauga, jeigu Lietuvą užkluptų ekonomikos krizė, išaugtų nedarbas arba sumažėtų surenkamų socialinio draudimo įmokų.

Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad rezervas nėra neišsenkantis.

Jeigu pensijų finansavimo išlaidos ilgą laiką viršytų sistemos pajamas, vien sukauptų pinigų nepakaktų.

Būtų reikalingi papildomi sprendimai, kurie galėtų paveikti tiek dabartinius pensininkus, tiek šiandien dirbančius Lietuvos gyventojus.

Nagrinėjami du skirtingi scenarijai

Ekonomistai vertino galimą Lietuvos pensijų sistemos raidą iki 2050 metų pagal du skirtingus scenarijus.

Pirmuoju atveju būtų išlaikytos dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės. Susidarius nepalankiai finansinei situacijai, pensijų didinimas galėtų būti pristabdytas.

Antruoju atveju pensijos ir toliau būtų indeksuojamos, o trūkstamos lėšos padengiamos iš sukaupto rezervo.

Tačiau tokiu atveju finansinės atsargos mažėtų sparčiau.

Abu scenarijai turi savų trūkumų. Vienu atveju didesnė ekonominių sunkumų našta tektų pensininkams, kitu – didėtų spaudimas valstybės finansams.

Ar pensijos gali nustoti augti?

Ekonomistų vertinimas nereiškia, kad jau priimtas sprendimas mažinti pensijas ar stabdyti jų didinimą.

Tačiau ilgainiui pensijų augimas gali tapti lėtesnis, jeigu šalies ekonomikos ir darbo rinkos rodikliai bus nepalankūs.

Senjorams tai gali reikšti, kad jų pajamos augs lėčiau nei dirbančių žmonių atlyginimai.

Tokia situacija ypač skaudžiai paliestų mažiausias išmokas gaunančius gyventojus, kuriems didžiąją mėnesio išlaidų dalį sudaro maistas, vaistai, šildymas ir komunalinės paslaugos.

Net ir nominaliai didėjanti pensija negarantuoja geresnio gyvenimo, jeigu būtiniausių prekių bei paslaugų kainos kyla sparčiau.

Gali tekti didinti mokesčius

Siekiant užtikrinti tinkamą pensijų finansavimą ateityje, svarstomos kelios galimos priemonės.

Tarp jų – didesnės socialinio draudimo įmokos, didesnės pajamos iš valstybės biudžeto arba papildomos mokestinės priemonės.

Tačiau kiekvienas toks sprendimas turėtų savo kainą.

Didesnės socialinio draudimo įmokos reikštų papildomą finansinę naštą, o didesnis pensijų finansavimas iš valstybės biudžeto pareikalautų daugiau viešųjų išteklių.

Tai gali tapti vienu sudėtingiausių ateinančių metų ekonominės politikos klausimų.

Nuo 2027 metų keisis ir būtinojo stažo reikalavimas

Dar vienas svarbus pokytis laukia gyventojų, kurie artimiausiu metu planuoja išeiti į pensiją.

2026 metais būtinasis darbo stažas senatvės pensijai siekia 34,5 metų, o 2027 metais jis pasieks 35 metus.

Minimalus socialinio draudimo stažas, reikalingas teisei į senatvės pensiją įgyti, išlieka 15 metų.

Būsimos pensijos dydžiui įtakos turi ne vien išdirbtų metų skaičius, bet ir per gyvenimą sukaupti pensijų apskaitos vienetai.

Todėl vienodą darbo stažą turinčių žmonių pensijos gali gerokai skirtis.

Apie senatvę verta galvoti jau dabar

Ilgalaikiai demografiniai pokyčiai aktualūs ne tik dabartiniams pensininkams, bet ir jaunesniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko dešimt ar dvidešimt metų.

Gyventojams pravartu reguliariai pasitikrinti sukauptą darbo stažą, prognozuojamą pensijos dydį ir įvertinti būsimas pajamas.

Nors 2027 metais Lietuvos senjorų laukia reikšmingas pensijų didėjimas, tolimesnė ateitis priklausys nuo šalies ekonominės padėties, demografinių pokyčių ir valdžios priimamų sprendimų.

Svarbiausias klausimas išlieka atviras – kaip užtikrinti orias pensijas, kai jas finansuojančių dirbančiųjų ateityje gali būti vis mažiau.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.