Vladimiro Putino mirtis nebūtinai reikštų Rusijos agresijos pabaigą ir ilgai lauktą taiką Europoje. Tarptautinio analitinio centro ekspertai parengė hipotetinį scenarijų, pagal kurį valdžios pasikeitimas Kremliuje galėtų tapti dar kruvinesnio konflikto pradžia.
Jame numatoma, kad vos po kelerių metų Rusija galėtų ryžtis kariniam išpuoliui prieš vieną iš Baltijos valstybių, o konfliktas įtrauktų visą NATO aljansą.
Putino mirtis sukeltų kovą dėl valdžios
Analitikų sukurtame scenarijuje daroma prielaida, kad V. Putinas dėl natūralių priežasčių miršta 2027 metų sausį.
Rusijoje prasideda politinė suirutė. Kadangi nėra aiškaus valdžios įpėdinio, dėl įtakos ima varžytis skirtingos Kremliaus grupuotės, kariuomenės atstovai ir specialiosios tarnybos.
Pagal šį scenarijų valdžios kovą laimi Rusijos saugumo struktūros, o prezidento postą užima buvęs Federalinės saugumo tarnybos generolas.
Naujasis šalies vadovas pirmiausia siekia įtvirtinti savo valdžią ir užsitikrinti įtakingiausių Rusijos politinių bei karinių veikėjų lojalumą.
Tačiau politinės permainos Maskvoje savaime nepakeičia imperinių Kremliaus ambicijų.
Ukrainoje įsigaliotų paliaubos
Pagal analitikų modelį 2027 metų balandį Rusija sutinka nutraukti aktyvius karo veiksmus Ukrainoje.
Tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir padedant Europos šalims, pasiekiamas susitarimas dėl paliaubų bei dalinio sankcijų Rusijai sušvelninimo.
Vis dėlto jau tų pačių metų liepą derybos dėl ilgalaikės taikos įstringa.
Maskva neatsisako pretenzijų į okupuotas Ukrainos teritorijas, todėl konfliktas tampa įšaldytas.
Sumažėjus aktyvių kovų intensyvumui, Rusijos vadovybė gali daugiau išteklių skirti kariuomenei atkurti, ginkluotei modernizuoti ir pasirengti naujiems kariniams veiksmams.
Nuo 2028 metų – vis stipresnis spaudimas Europai
Scenarijuje numatoma, kad Rusija pradeda plataus masto hibridinę kampaniją prieš Europos valstybes.
Jos metu daugėja kibernetinių atakų, sabotažo incidentų, dezinformacijos ir įvairių kritinės infrastruktūros sutrikimų.
Taikiniais gali tapti energetikos objektai, ryšių sistemos, transporto infrastruktūra bei valstybinės institucijos.
Tokiais veiksmais siekiama ne tik sukelti ekonominių nuostolių, bet ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą savo valdžia, sustiprinti politinius nesutarimus bei susilpninti NATO valstybių vienybę.
Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų Europai ir Baltijos šalims.
Pirmuoju kariniu taikiniu taptų Estija
Grėsmingiausia scenarijaus dalis prasideda 2030 metais.
Analitikai modeliuoja situaciją, kurioje Rusija nusprendžia išbandyti NATO ryžtą ginti rytines aljanso nares.
Pasirenkamas Estijos pasienio miestas Narva, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų.
Hipotetiniame scenarijuje Maskva pasinaudoja visuomeniniais neramumais, kuriuos pati padeda kurstyti, ir paskelbia ketinanti apginti vietos rusų bendruomenę.
Šiuo pretekstu Rusijos kariuomenė įsiveržia į Estijos teritoriją.
Pagrindinis Kremliaus tikslas būtų ne vien užimti teritoriją, bet ir patikrinti, ar NATO valstybės iš tiesų pasirengusios karinėmis priemonėmis ginti savo sąjungininkes.
Kremlius padarytų lemtingą klaidą
Rusijos vadovybė tikisi, kad Vakarų valstybės vengs tiesioginio karinio susidūrimo ir nesugebės vieningai sureaguoti į riboto masto puolimą.
Tačiau pagal analitikų modelį šis skaičiavimas nepasiteisina.
NATO sureaguoja į Estijos užpuolimą, o lokali karinė operacija išauga į daug didesnį konfliktą.
Prasidėjus tiesioginiams Rusijos ir NATO susirėmimams, įtampa persikelia ir į kitus Europos regionus.
Karinė grėsmė išauga Šiaurės Europoje, Atlanto vandenyne bei strategiškai svarbiose jūrų teritorijose.
Konfliktas paliestų net Jungtinę Karalystę
Analitikų scenarijuje numatoma, kad Rusijos kariniai veiksmai neapsiribotų Baltijos regionu.
Jungtinė Karalystė taptų vienu svarbiausių taikinių dėl savo vaidmens užtikrinant Estijos gynybą ir siunčiant karinę pagalbą NATO sąjungininkėms.
Konfliktas sutrikdytų transporto sistemų darbą, prekių tiekimą ir energetikos infrastruktūrą.
Pasekmes pajustų ne vien kariškiai, bet ir milijonai nuo fronto nutolusių Europos gyventojų.
Šis scenarijus parodo, kad šiuolaikinio karo padariniai gali gerokai peržengti tiesioginių mūšių teritorijas.
Ką toks scenarijus reikštų Lietuvai?
Nors pagrindiniu hipotetinio Rusijos puolimo taikiniu pasirenkama Estija, tokia situacija turėtų didžiulę reikšmę ir Lietuvai bei Latvijai.
Visos trys Baltijos valstybės priklauso NATO, todėl vienos iš jų užpuolimas sukeltų viso aljanso saugumo krizę.
Lietuvai itin svarbūs išliktų kariniai ryšiai su kitomis NATO narėmis, sąjungininkų pajėgų pasirengimas ir galimybė greitai sulaukti pastiprinimo.
Ne mažiau reikšmingas būtų civilinės infrastruktūros atsparumas, visuomenės pasirengimas krizėms ir gebėjimas atpažinti dezinformaciją.
Karas baigtųsi ne taika, o nauja nežinomybe
Hipotetiniame scenarijuje po kelių mėnesių intensyvių kovų 2030 metų lapkritį pasiekiamos preliminarios paliaubos.
Rusijai nepavyksta pasiekti lemiamos karinės pergalės, tačiau konfliktas pareikalauja milžiniškų išteklių iš abiejų pusių.
Net ir sustabdžius aktyvius karo veiksmus, taikos derybos stringa, o 2031 metais Europos saugumo situacija išlieka nestabili.
Susidaro dar vieno įšaldyto konflikto grėsmė.
Tai perspėjimas, o ne karo pranašystė
Svarbu pabrėžti, kad ekspertų paskelbtas scenarijus nėra konkrečių įvykių prognozė.
Jis nepatvirtina, kad V. Putinas mirs 2027 metais ar kad Rusija 2030 metais užpuls Estiją.
Tai hipotetinis saugumo tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti galimas NATO silpnąsias vietas ir įvertinti Europos pasirengimą didelio masto krizei.
Pagrindinė analitikų žinia – stipri gynyba, sąjungininkų vienybė ir patikimas atgrasymas gali padėti užkirsti kelią būtent tokiam grėsmingam scenarijui.




