Neramus šeštadienio vakaras Kaliningrado srityje sukėlė susirūpinimą ir Lietuvoje. Rusijos eksklave kaukė oro pavojaus sirenos, buvo apribota oro uosto veikla, o socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie galimus smūgius kariniams objektams.
Netrukus Rusijos informacinėje erdvėje pradėta skleisti versija, esą bepiločiai orlaiviai galėjo atskristi iš Lietuvos pusės. Į šiuos pareiškimus nedelsdamas sureagavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Kaliningrade paskelbtas oro pavojus
Lapkričio 21-osios vakarą Kaliningrado srityje buvo aktyvuotos perspėjimo apie bepiločių orlaivių keliamą pavojų sistemos.
Gyventojus pasiekė pranešimai apie galimą grėsmę, o pasigirdus sirenoms žmonės buvo raginami vykti į saugias vietas.
Dėl susidariusios situacijos laikinai apribota Chrabrovo oro uosto veikla. Buvo sustabdyti orlaivių atvykimai ir išvykimai.
Mobiliojo ryšio operatoriai savo klientus taip pat informavo apie galimus mobiliojo interneto apribojimus, susijusius su saugumo priemonėmis.
Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė Kaliningrado srities gubernatoriaus Aleksejaus Besprozvannycho pareiškimas apie Nemano rajone užfiksuotą įtartiną objektą.
Į įvykių sūkurį įtraukta Lietuva
Kaliningrado srities vadovas pranešė, kad perspėjimo sistema sureagavo į objektą, kuris, jo teigimu, artėjo iš Lietuvos krypties.
Vis dėlto atlikę patikrinimus specialistai realios grėsmės nenustatė.
Nepaisant to, rusiškuose socialiniuose tinkluose pradėjo plisti kur kas kategoriškesni pareiškimai. Kai kuriuose kanaluose imta teigti, kad tariamai Kaliningrado sritį atakavę dronai galėjo būti paleisti iš Lietuvos teritorijos.
Tokią versiją pagrindžiančių įrodymų viešai nepateikta.
Svarbu ir tai, kad pats Kaliningrado srities gubernatoriaus pareiškimas nepatvirtino, jog objektas buvo paleistas Lietuvoje.
Judėjimo kryptis ir objekto kilmės vieta nėra tas pats. Tačiau informacinėje erdvėje šios skirtingos aplinkybės netrukus buvo pradėtos sieti tarpusavyje.
Lietuvos institucijos nutraukė spėliones
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Nacionalinis krizių valdymo centras paskelbė oficialų atsakymą.
„Lietuvos karinės oro pajėgos jokių dronų nefiksavo“, – pabrėžė NKVC.
Centras taip pat kategoriškai paneigė prielaidas, kad Lietuva būtų leidusi naudoti savo teritoriją ar oro erdvę atakoms prieš Rusiją.
Lietuvos institucijų teigimu, panašūs kaltinimai Rusijos informacinėje erdvėje nėra naujas reiškinys.
Anksčiau taip pat buvo platinami pareiškimai, esą NATO siekia izoliuoti Kaliningrado sritį arba sutrikdyti jos aprūpinimą.
Neatmetama, kad ir šį kartą mėginama formuoti klaidingą įspūdį apie Lietuvos bei NATO vaidmenį galimuose kariniuose incidentuose Rusijos teritorijoje.
Pranešimai apie sprogimus strategiškai svarbiame Baltijske
Tuo pat metu Ukrainos informacinėje erdvėje pasirodė žinių apie galimą bepiločių orlaivių ataką Baltijske.
Šiame Kaliningrado srities mieste įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos laivyno bazė.
Vietos gyventojų internete platintuose vaizdo įrašuose, kaip teigiama, buvo užfiksuoti sprogimų garsai ir galimai veikiančios oro gynybos sistemos.
Ukrainoje pasirodė ir pareiškimų, kad tai galėjo būti pirmasis tokio pobūdžio smūgis kariniams objektams Kaliningrado srityje nuo plataus masto karo pradžios.
Vis dėlto duomenys apie konkrečius atakuotus objektus, galimą žalą ir operacijos rezultatus kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti.
Taip pat nėra patikimų įrodymų, kurie leistų šiuos pranešimus susieti su Lietuvos teritorija.
Kodėl Kaliningrado sritis tokia svarbi Rusijai?
Kaliningrado sritis yra viena strategiškai svarbiausių Rusijos teritorijų Europoje.
Nuo pagrindinės Rusijos teritorijos atskirtas regionas ribojasi su Lietuva ir Lenkija, turi priėjimą prie Baltijos jūros ir užima reikšmingą vietą Rusijos karinėje infrastruktūroje.
Čia dislokuotos karinės pajėgos, veikia karinio jūrų laivyno infrastruktūra, oro gynybos sistemos ir kiti strateginės reikšmės objektai.
Ypač svarbus Baltijsko uostas, kuriuo naudojasi Rusijos Baltijos laivynas.
Dėl šių priežasčių bet kokie pranešimai apie galimus incidentus Kaliningrado karinėje infrastruktūroje sulaukia didelio tarptautinio dėmesio.
Lietuvai ir kitoms Baltijos jūros regiono valstybėms svarbu žinoti ne tik tai, kas iš tiesų įvyko, bet ir kaip šie įvykiai gali būti panaudojami informaciniam spaudimui.
Galimas bandymas įtraukti NATO į konfliktą informacinėje erdvėje
Nacionalinio krizių valdymo centro reakcija atskleidžia dar vieną svarbią problemą – nepatvirtintos informacijos panaudojimą geopolitinei įtampai didinti.
Karo Ukrainoje kontekste pasirodantys kaltinimai NATO valstybėms gali tapti priemone formuoti Rusijos visuomenės požiūrį į Vakarus.
Viešai skleidžiami teiginiai apie tariamą Lietuvos dalyvavimą atakose gali būti panaudoti siekiant sudaryti įspūdį, kad Rusija susiduria ne tik su Ukraina, bet ir su tiesiogine NATO karine grėsme.
Tačiau tokie pareiškimai negali būti laikomi patvirtintais faktais, jeigu jų nepagrindžia objektyvūs duomenys.
Šiuo atveju Lietuvos institucijos aiškiai nurodė, kad karinės oro pajėgos minimų bepiločių orlaivių neužfiksavo.
Įvykiai užfiksuoti ir Suomijos įlankoje
Tą pačią dieną pasirodė informacijos apie atskirą incidentą Suomijos įlankoje.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė apie du bepiločius orlaivius, kurie, jo teigimu, atakavo Kaliningrado kryptimi plaukusį krovininį laivą.
Incidentas esą įvyko neutraliuose Suomijos įlankos vandenyse.
Tačiau nebuvo nurodyta, iš kurios teritorijos galėjo būti paleisti bepiločiai orlaiviai.
Šis incidentas taip pat nepatvirtina pranešimų apie galimą ataką Baltijske ar tariamą Lietuvos dalyvavimą.
Lietuvos kariuomenė stebi situaciją
Nacionalinis krizių valdymo centras patikino visuomenę, kad Lietuvos kariuomenė stebi šalies oro erdvę ir bendradarbiauja su NATO sąjungininkais.
Lietuvos saugumui užtikrinti svarbus nuolatinis situacijos vertinimas, apsikeitimas informacija su partneriais ir pasirengimas reaguoti į galimas grėsmes.
Lietuvos narystė NATO reiškia, kad šalies gynyba grindžiama ne tik nacionaliniais pajėgumais, bet ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimais.
Šiuo metu nėra paskelbta informacijos, kuri patvirtintų, kad aptariamas incidentas Kaliningrado srityje sukėlė tiesioginę karinę grėsmę Lietuvos gyventojams.
Ką svarbu žinoti Lietuvos gyventojams?
Pasirodžius nerimą keliantiems pranešimams, ypač svarbu atskirti patvirtintus duomenis nuo socialiniuose tinkluose plintančių spėlionių.
Oro pavojaus paskelbimas kaimyninėje teritorijoje savaime nereiškia, kad pavojus kilo ir Lietuvoje.
Lygiai taip pat internete paskelbtas vaizdo įrašas ar nepatvirtintas pareiškimas nėra įrodymas, kad konkreti valstybė dalyvavo kariniame incidente.
Kol aiškinamasi, kas tiksliai įvyko Kaliningrado srityje, Lietuvos institucijų pozicija išlieka nedviprasmiška: Lietuvos oro erdvė nebuvo suteikta atakoms prieš Rusiją, o kariuomenė kartu su sąjungininkais yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.




