Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Pasaulis sukluso! Trumpas prabilo apie didžiulį susitarimą su Putinu…

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas siekia didelio masto paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos. Po susitikimo su Vladimiru Putinu Kinijoje Amerikos vadovas vėl prabilo optimistiškai, tačiau Kremliaus veiksmai kelia vis daugiau abejonių dėl tikrųjų Maskvos ketinimų.

Tuo metu aiškėja, kad JAV administracija norėtų pasiekti taikos susitarimą dar iki 2027 metų sausio pradžios.

Trumpas ruošia kur kas didesnį susitarimą

D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia išplėsti anksčiau pasiektus vietinius humanitarinius susitarimus ir užtikrinti gerokai platesnį ugnies nutraukimą.

Amerikos prezidentas išskyrė savo žmonos Melanios Trump vaidmenį organizuojant ankstesnes humanitarines operacijas.

Spalio pabaigoje Ukrainai ir Rusijai pavyko susitarti dėl laikinų vietinių paliaubų Oleškuose, Chersono srityje. Jos sudarė sąlygas vykdyti humanitarinę civilių evakuaciją.

Dabar Baltųjų rūmų vadovas tikisi, kad panašius susitarimus pavyks įgyvendinti kur kas didesniu mastu.

Tačiau konkreti platesnių paliaubų pradžios data kol kas nepaskelbta.

Putiną ir toliau vadina savo draugu

Tarptautinėje arenoje didelio atgarsio sulaukė ir D. Trumpo bendravimas su Rusijos prezidentu.

Lapkričio 19 dieną Kinijos Šendžene vykusiame istoriniame JAV, Rusijos ir Kinijos vadovų susitikime Amerikos prezidentas V. Putiną pavadino savo draugu.

Sugrįžęs į Vašingtoną D. Trumpas ir toliau teigiamai vertino asmeninius santykius su Kremliaus vadovu bei tvirtino, kad jų pokalbiai dėl Ukrainos buvo produktyvūs.

Tokia JAV prezidento retorika sukėlė susirūpinimą Ukrainoje ir tarp dalies Europos politikų.

Ypač dėl to, kad Rusija, nepaisydama kalbų apie taiką, nesiliauja atakavusi Ukrainos miestų.

Baltieji rūmai nori rezultato iki sausio

Aiškėja ir galimas terminas, iki kurio D. Trumpo administracija norėtų pasiekti susitarimą.

Vašingtonas siekia, kad reikšmingas Rusijos ir Ukrainos susitarimas būtų pasiektas iki 2027 metų sausio pradžios, kai darbą pradės naujos sudėties JAV Kongresas.

Po respublikonų pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose demokratams perėmus Kongreso kontrolę, D. Trumpo galimybės įgyvendinti dalį politinių iniciatyvų gali sumažėti.

Taikos susitarimas Ukrainoje JAV prezidentui galėtų tapti vienu svarbiausių jo antrosios kadencijos diplomatinių pasiekimų.

Vis dėlto sparčiai artėjantis terminas savaime negarantuoja, kad Maskva ir Kyjivas sutiks su vienodomis karo nutraukimo sąlygomis.

Rusijos veiksmai verčia abejoti pažadais

Praėjus vos kelioms valandoms po trišalio susitikimo Kinijoje, Rusija surengė vieną didžiausių pastarojo meto kombinuotų atakų prieš Ukrainą.

Smūgiams buvo panaudotos raketos ir šimtai bepiločių orlaivių.

Atakos pareikalavo žmonių gyvybių, buvo apgadinti energetikos objektai ir kita infrastruktūra.

Šie įvykiai dar kartą išryškino prieštaravimą tarp Maskvos viešų pareiškimų apie diplomatiją ir realių jos kariuomenės veiksmų.

Kol tarptautiniuose susitikimuose kalbama apie taiką, Ukrainos gyventojai ir toliau priversti slėptis nuo oro atakų.

Artėjanti žiema padėtį dar labiau apsunkina, nes energetikos infrastruktūros naikinimas kelia tiesioginę grėsmę milijonų žmonių kasdieniam gyvenimui.

Zelenskis pateikė naują pasiūlymą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat siekia plėsti humanitarinio bendradarbiavimo galimybes.

Ukraina pateikė Jungtinėms Valstijoms informaciją apie okupuotas gyvenvietes Chersono ir Zaporižios srityse, kuriose galėtų būti vykdomos naujos civilių evakuacijos operacijos.

Tokie susitarimai leistų išgelbėti žmones, gyvenančius itin pavojingose teritorijose.

Tačiau humanitarinės paliaubos konkrečiose vietovėse nėra tas pats, kas visuotinis karo veiksmų nutraukimas.

Norint pasiekti ilgalaikę taiką, teks išspręsti kur kas sudėtingesnius teritorinius, politinius ir saugumo klausimus.

Ukraina neketina atsisakyti savo teritorijų

Vienu didžiausių nesutarimų išlieka Rusijos reikalavimai dėl Ukrainos teritorijų.

Maskva siekia, kad Kyjivas sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis, tačiau Ukrainos vadovybė tokias sąlygas atmeta.

V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad daugybė Ukrainos karių paaukojo savo gyvybes gindami šalies teritorinį vientisumą.

Ne mažiau svarbios ir būsimos saugumo garantijos.

Ukrainai būtini įsipareigojimai, kurie užtikrintų, kad Rusija, pasinaudojusi pasirašytomis paliaubomis, po kurio laiko nepradėtų naujos karinės invazijos.

Be patikimų garantijų bet koks laikinas susitarimas gali tapti tik trumpa karo pertrauka.

Europa nenori likti nuošalyje

Europos valstybės taip pat siekia aktyviai dalyvauti būsimose derybose.

Joms svarbu užtikrinti, kad susitarimas nebūtų pasiektas Ukrainos interesų sąskaita ir nesukurtų papildomų grėsmių visam žemynui.

Ypatingą susirūpinimą kelia galimybė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos mėgintų susitarti dėl platesnių Europos saugumo klausimų nedalyvaujant visoms suinteresuotoms valstybėms.

Lietuvai tokie pokyčiai aktualūs dėl NATO rytinio flango saugumo, Rusijos karinės grėsmės ir amerikiečių pajėgų buvimo Europoje.

Artėja itin svarbios savaitės

Nepaisant optimistinių D. Trumpo pareiškimų, visuotinis paliaubų susitarimas dar nėra pasiektas.

Ateinančiomis savaitėmis turėtų paaiškėti, ar diplomatinės iniciatyvos virs konkrečiais įsipareigojimais ir ar Maskva iš tiesų pasirengusi sustabdyti karinius veiksmus.

Kol kas Ukrainoje toliau krinta raketos, žūsta žmonės ir vyksta intensyvūs mūšiai.

Pasaulis laukia ne dar vieno pažado, o realių veiksmų, kurie pagaliau sustabdytų beveik penkerius metus trunkantį plataus masto karą.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.