Aidas Užkuraitis
Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos politiniame gyvenime vyrauja neįprasta ramybė. Premjeras Mindaugas Sinkevičius Vyriausybei vadovauja jau tris mėnesius, didelių politinių sukrėtimų išvengta, tačiau ekspertai ragina neapsigauti. Pasak jų, už ramios politinės kasdienybės gali slėptis augantys nesutarimai valdančiojoje koalicijoje ir pačioje Socialdemokratų partijoje. Vienas politologas net perspėja apie artėjančią „audrą“, o kitas įvardija problemą, kuri gali apsunkinti premjero darbą.
Trys mėnesiai valdžioje: ar ramybė tik apgaulinga?
Spalio 16 dieną paskelbtoje politologų diskusijoje dėmesys nukrypo į pirmuosius tris premjero Mindaugo Sinkevičiaus darbo mėnesius.
Viešojoje erdvėje šis laikotarpis nebuvo pažymėtas tokiais dideliais politiniais konfliktais, kokie anksčiau lydėjo kai kuriuos valdžios sprendimus.
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis mano, kad vien viešų skandalų nebuvimas dar nereiškia politinio stabilumo.
Jo vertinimu, įtampos esama tiek valdančiosios koalicijos viduje, tiek atskirose partijose.
Ypač daug klausimų, pasak politologo, kelia Lietuvos socialdemokratų partijos vidaus santykiai.
Ekspertas svarsto, kad nesutarimai gali tapti labiau matomi artėjant savivaldos rinkimams.
Tai kol kas yra politologo pateiktas situacijos vertinimas, o ne patvirtintas būsimos politinės krizės scenarijus.
Kodėl politologas prabilo apie artėjančią „audrą“?
L. Bielinio nuomone, artėjantys savivaldos rinkimai gali sustiprinti konkurenciją ne tik tarp skirtingų politinių partijų, bet ir jų viduje.
Savivaldybių tarybų bei merų rinkimai partijoms svarbūs dėl politinės įtakos regionuose.
Todėl prieš rinkimus dažnai suaktyvėja diskusijos dėl kandidatų, vietų rinkimų sąrašuose ir partinės strategijos.
Politologas svarsto, kad šiuo metu politinės jėgos gali ruoštis būsimai konkurencijai, nors viešai didelių konfliktų dar nematyti.
„Ta audra bus“, – diskusijoje pareiškė L. Bielinis.
Jo prognozė grindžiama įsitikinimu, kad artėjant rinkimams politinės įtampos paprastai tampa ryškesnės.
Vis dėlto tai nereiškia, kad konfliktas neišvengiamas. Partijų vadovybės dar gali ieškoti kompromisų ir spręsti nesutarimus viduje.
Sinkevičiaus lyderystė – dar vienas diskusijų objektas
Kitas diskusijos dalyvis, Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas, atkreipė dėmesį į paties premjero vaidmenį.
Jo vertinimu, M. Sinkevičiaus politinė lyderystė viešojoje erdvėje kol kas nėra pakankamai aiškiai matoma.
Politologas palygino dabartinį premjero bendravimą su visuomene su buvusio ministro pirmininko Algirdo Brazausko laikotarpiu.
Pasak V. Dumbliausko, A. Brazauskas dažnai komentuodavo aktualius klausimus žurnalistams, todėl visuomenė reguliariai girdėdavo jo poziciją.
Tuo metu M. Sinkevičiaus viešų pasisakymų politologas pasigenda.
Tačiau pats ekspertas pabrėžė, kad tai yra jo asmeninis įspūdis.
Premjero komunikacijos intensyvumas savaime neparodo, kiek veiksmingai dirba Vyriausybė. Jos veiklą taip pat būtina vertinti pagal priimtus sprendimus, įgyvendinamus įsipareigojimus ir rezultatus.
Netikėtai iškilo Gintauto Palucko pavardė
Diskusijoje nuskambėjo ir buvusio premjero Gintauto Palucko pavardė.
V. Dumbliauskas svarstė, kad G. Paluckas galėjo išsaugoti reikšmingą įtaką Socialdemokratų partijoje.
Politologo teigimu, partijoje gali būti skirtingų grupių, turinčių savų interesų ir palaikančių skirtingus politikus.
Jis taip pat priminė ankstesnius politinius sprendimus, kai M. Sinkevičius neužėmė premjero pareigų, o į jas buvo pasiūlytas G. Paluckas.
V. Dumbliauskas šias aplinkybes sieja su galimais partijos vidaus galios santykiais.
Tačiau ekspertas pripažino nežinantis visų vidinių sprendimų detalių.
Todėl teiginiai apie dabartinę G. Palucko įtaką yra politinė interpretacija, o ne įrodymas, kad buvęs premjeras kontroliuoja dabartinės Vyriausybės sprendimus.
Socialdemokratų viduje – skirtingos kartos ir interesai
Dar viena politologų aptarta aplinkybė – skirtingų Socialdemokratų partijos grupių santykiai.
V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad partijoje veikia skirtingų kartų politikai.
Ilgametę patirtį turintys socialdemokratai ir jaunesni partijos nariai gali skirtingai vertinti vadovavimo stilių, politinius prioritetus ar būsimus kandidatus.
Tokie nesutarimai nėra išskirtiniai vienai partijai.
Tačiau jie gali tapti sudėtingesni artėjant rinkimams, kai tenka priimti sprendimus dėl kandidatų ir politinių pareigų.
Politologas svarstė, kad M. Sinkevičiaus santūresnis viešas elgesys galėtų būti susijęs ir su siekiu išvengti papildomų vidinių konfliktų.
Tai viena iš galimų interpretacijų. Pats premjeras tokio savo elgesio motyvo aptartoje diskusijoje nepatvirtino.
Tuo metu Vyriausybės laukia svarbūs sprendimai
Politologų pastabos nuskambėjo tuo metu, kai Vyriausybė pristato 2027 metų valstybės biudžeto projektą.
Jame numatomi sprendimai dėl šalies gynybos finansavimo, viešojo sektoriaus ir socialinių įsipareigojimų.
Spalio 15 dieną Finansų ministerija paskelbė, kad biudžeto projekte siekiama derinti didesnes investicijas į nacionalinį saugumą ir gyventojų poreikius.
Premjeras M. Sinkevičius pabrėžė būtinybę stiprinti gynybą, kartu nepamirštant žmonių kasdienio gyvenimo klausimų.
Tačiau opozicija dalį biudžeto sprendimų kritikuoja, ypač dėl numatomo valdžios sektoriaus deficito ir gynybos finansavimo dydžio.
Taigi Vyriausybės laukia ne tik vidinių politinių santykių klausimai, bet ir sudėtingos diskusijos dėl valstybės finansų.
Ar premjerui iš tiesų gresia politinė krizė?
Nors politologų vertinimai skamba kaip rimtas perspėjimas, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė neišvengiamai susidurs su krize.
L. Bielinis akcentuoja galimą politinių konfliktų stiprėjimą artėjant rinkimams.
V. Dumbliauskas daugiau dėmesio skiria premjero lyderystei ir galimiems galios santykiams socialdemokratų viduje.
Abiejų ekspertų vertinimai leidžia kelti klausimus apie valdančiosios daugumos stabilumą, tačiau jie nėra būsimos įvykių eigos patvirtinimas.
Daug kas priklausys nuo to, kaip Vyriausybei seksis įgyvendinti savo programą, kaip bus sprendžiami nesutarimai ir kokius sprendimus priims pačios partijos.
Artėjant rinkimams paaiškės daugiau
Pirmieji trys Mindaugo Sinkevičiaus premjeravimo mėnesiai tapo proga įvertinti ne tik Vyriausybės darbą, bet ir platesnę politinę situaciją Lietuvoje.
Politologai perspėja, kad viešas politinis stabilumas nebūtinai reiškia nesutarimų nebuvimą.
Vis dėlto ar prognozuojama įtampa virs atvirais konfliktais, kol kas nežinoma.
Svarbiausia šios istorijos žinia – politologai įžvelgia galimų nesutarimų Socialdemokratų partijoje ir kelia klausimų dėl premjero lyderystės, tačiau apie neišvengiamą valdžios krizę kalbėti dar per anksti.
Artimiausiu metu daug dėmesio sulauks 2027 metų biudžeto svarstymas, o artėjant savivaldos rinkimams bus galima aiškiau įvertinti partijų vidaus santykius.
Ar, jūsų nuomone, premjerui svarbiau dažniau viešai pristatyti savo poziciją, ar susitelkti į konkrečius Vyriausybės darbo rezultatus?
