Aidas Užkuraitis
Artėjant žiemai daugelis lietuvių jau svarsto, ar šiemet teks ruoštis dideliems šalčiams, gausiam sniegui ir išaugusioms šildymo sąskaitoms. Naujausios 2026–2027 metų žiemos prognozės pateikia intriguojančių užuominų. Klimatologų vertinimu, pirmoji žiemos pusė gali būti šiltesnė nei įprastai, tačiau kartu laukiama ir daugiau kritulių. Vis dėlto Vilniaus universiteto profesorius Gintautas Stankūnavičius pabrėžia vieną svarbią aplinkybę, kurios gyventojams nereikėtų pamiršti.
Pirmosios prognozės jau pateiktos: žiema gali nustebinti
Spalio viduryje vis daugiau dėmesio sulaukia ilgalaikės meteorologinės prognozės, apimančios likusią rudens dalį ir artėjančią žiemą.
Lenkijos meteorologai, įvertinę turimus duomenis, paskelbė, kad lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais kai kuriuose regionuose temperatūra gali būti aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Tai sukėlė susidomėjimą ir Lietuvoje.
Kadangi mūsų šalies klimatas glaudžiai susijęs su kaimyninių valstybių orų sąlygomis, panašios tendencijos gali pasireikšti ir Lietuvos teritorijoje.
Tačiau ar tai reiškia, kad šiemet sulauksime beveik besniegės žiemos?
Specialistai ragina nedaryti skubotų išvadų.
Klimatologas atskleidė, ko galima tikėtis Lietuvoje
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius, vertindamas naujausius Europos meteorologinių modelių duomenis, atkreipė dėmesį į gana aiškią tendenciją.
Pagal spalio pradžioje paskelbtas sezonines prognozes, rudens pabaiga ir pirmoji žiemos pusė Lietuvoje gali būti šiltesnės už įprastą klimato normą.
Tai reiškia, kad lapkritį, gruodį ir dalį sausio gali dažniau pasitaikyti švelnesnių orų.
Tačiau antroje žiemos pusėje temperatūros nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio gali būti mažesnis.
Klimatologas nurodė, kad šiuo laikotarpiu temperatūra galėtų būti vos maždaug puse laipsnio aukštesnė už normą.
Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali atrodyti nereikšmingas.
Vis dėlto meteorologijoje net ir nedideli vidutinės temperatūros pokyčiai gali turėti įtakos sniego dangai, kritulių pobūdžiui ir atodrėkių dažnumui.
Gruodis gali būti kitoks, nei tikisi žiemos mėgėjai
Viena įdomiausių prognozės dalių susijusi su žiemos pradžia.
Jeigu šiltesnių orų tendencija pasitvirtintų, gruodžio mėnesį Lietuvoje galėtų būti daugiau dienų, kai temperatūra svyruotų apie nulį ar pakiltų aukščiau jo.
Tokiu atveju vietoj sniego kai kuriomis dienomis galėtų kristi lietus arba šlapdriba.
Tai ypač aktualu miestų gyventojams.
Dažnai besikeičianti temperatūra gali lemti slidžius šaligatvius, permainingas eismo sąlygas ir trumpai išsilaikančią sniego dangą.
Tačiau šiltesnio gruodžio prognozė nereiškia, kad per Kalėdas tikrai nebus sniego.
Net ir šiltesniais už vidurkį mėnesiais pasitaiko trumpų, bet intensyvių šalčio laikotarpių.
Todėl kol kas būtų per anksti prognozuoti, ar Lietuva sulauks baltų Kalėdų.
Sausis ir vasaris – čia slypi didžiausias neapibrėžtumas
Artėjant metų pabaigai daugeliui rūpi ne tik gruodžio, bet ir sausio bei vasario orai.
Būtent šiais mėnesiais Lietuvoje tradiciškai gali pasitaikyti stipriausių šalčių.
Naujausios sezoninės prognozės leidžia manyti, kad sausis taip pat gali būti šiltesnis nei įprastai.
Tačiau tai nereiškia, kad visą mėnesį laikysis teigiama temperatūra.
Pavyzdžiui, net jeigu mėnesio vidutinė temperatūra būtų aukštesnė už normą, kelias dienas ar savaites vis tiek galėtų vyrauti stiprus šaltis.
Ilgesni švelnesni laikotarpiai gali nusverti trumpesnius šalčio epizodus ir taip padidinti bendrą mėnesio temperatūros vidurkį.
Vasario prognozės šiuo metu dar mažiau apibrėžtos.
Todėl specialistai vengia kategoriškai teigti, kad žiemos pabaiga bus šilta arba šalta.
Daugiau kritulių: ar tai reiškia, kad sniego bus daugiau?
Dar viena įdomi prognozės detalė susijusi su krituliais.
Pagal spalio pradžioje paskelbtus Europos meteorologinius modelius, daugeliu artėjančios žiemos laikotarpių kritulių kiekis gali būti didesnis nei įprastai.
Tačiau daugiau kritulių nebūtinai reiškia daugiau sniego.
Viskas priklausys nuo oro temperatūros.
Jeigu temperatūra bus neigiama, krituliai dažniau iškris sniego pavidalu.
Jeigu vyraus teigiama temperatūra, vietoj sniego gali lyti.
Dėl to net ir drėgnesnė žiema gali pasižymėti nepastovia sniego danga.
Kai kuriomis savaitėmis Lietuvoje gali gausiai snigti, o netrukus prasidėjęs atodrėkis sniegą ištirpdyti.
Tokie svyravimai mūsų klimatui nėra neįprasti.
Klimatologas perspėjo dėl vienos svarbios aplinkybės
Nors pirmosios tendencijos jau matomos, G. Stankūnavičius ragina nepamiršti ilgalaikių prognozių ribotumo.
Šiuolaikiniai meteorologiniai modeliai gali apskaičiuoti tikėtinus temperatūros ir kritulių nuokrypius nuo daugiamečių normų.
Tačiau jie negali patikimai nurodyti, kokia temperatūra bus konkrečią sausio ar vasario dieną.
Būtent todėl ilgalaikė prognozė nėra tas pats, kas įprasta kelių dienų orų prognozė.
Sezoniniai modeliai padeda įvertinti bendrą kryptį, tačiau negali tiksliai numatyti kiekvienos būsimos pūgos, šalčio bangos ar atodrėkio.
Be to, prognozės reguliariai atnaujinamos.
Tai reiškia, kad lapkritį paskelbti duomenys gali skirtis nuo spalio mėnesio vertinimų.
Todėl dabartinė šiltesnės žiemos tendencija yra tikėtinas scenarijus, o ne garantuotas rezultatas.
Ar dėl šiltesnės žiemos sumažės šildymo sąskaitos?
Daugeliui Lietuvos gyventojų žiemos prognozės svarbios ne vien dėl sniego ar šalčio.
Oro temperatūra turi tiesioginės įtakos šildymo poreikiui.
Jeigu žiema būtų šiltesnė už daugiametį vidurkį, pastatams šildyti paprastai reikėtų mažiau energijos nei itin šaltą sezoną.
Tačiau tai dar nereiškia, kad visų gyventojų sąskaitos automatiškai sumažės.
Galutinė mokėtina suma priklauso nuo šilumos kainos, pastato energinio efektyvumo, būsto dydžio ir kitų aplinkybių.
Be to, net ir švelnią žiemą gali pasitaikyti laikotarpių, kai šildymo poreikis smarkiai išauga.
Todėl vien pagal spalį paskelbtą sezoninę prognozę būsimų sąskaitų dydžio patikimai apskaičiuoti negalima.
Kodėl Lietuvos žiemos tampa vis sunkiau nuspėjamos?
Lietuvos orams didelę įtaką daro atmosferos cirkuliacija virš Atlanto vandenyno ir Europos.
Kai į mūsų regioną dažniau plūsta švelnios ir drėgnos oro masės iš vakarų, žiemos būna permainingesnės.
Tačiau pasikeitus atmosferos cirkuliacijai Lietuvą gali pasiekti gerokai šaltesnis oras iš šiaurės ar rytų.
Todėl net ir šiltesnės bendros tendencijos laikotarpiu įmanomi ryškūs temperatūros svyravimai.
Ilgalaikėje perspektyvoje klimato kaita taip pat didina vidutinę temperatūrą Lietuvoje.
Vis dėlto tai nereiškia, kad stiprūs šalčiai visiškai išnyks.
Klimato šiltėjimas ir pavienės šaltos žiemos dienos vienas kitam neprieštarauja.
Kokia žiema mūsų laukia? Pagrindinė prognozės žinia
Šiuo metu meteorologiniai modeliai rodo, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje gali būti šiltesnė nei įprastai.
Labiausiai ši tendencija išryškėja rudens pabaigoje ir pirmojoje žiemos pusėje.
Vėliau temperatūros nuokrypis nuo normos gali sumažėti.
Taip pat numatoma didesnio kritulių kiekio galimybė, tačiau dar neaišku, kokia jų dalis iškris sniego pavidalu.
Svarbiausia klimatologo žinutė – net jeigu žiema vidutiniškai bus šiltesnė, tai nereiškia, kad Lietuva išvengs stiprių šalčių, pūgų ar gausaus sniego.
Tikslesnis vaizdas paaiškės artėjant gruodžiui ir pasirodžius naujiems meteorologinių modelių skaičiavimams.
O kokios žiemos laukiate jūs – švelnios, su mažiau šalčio ir sniego, ar tikros lietuviškos žiemos su pusnimis ir speigu?
