Aidas Užkuraitis
Visa Lietuva prisimena 2024 metų sausį Kauną sukrėtusį mažametės mergaitės pagrobimą. Už šį ir kitus sunkius nusikaltimus 20 metų laisvės atėmimo bausmę gavęs Gediminas Filipavičius vėl priminė apie save. Spalio 16 dieną paaiškėjo, kad nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Jo prašymas susijęs su paskirta bausme ir galimybe atnaujinti bylą. Tačiau ar tai reiškia, kad vienas didžiausią atgarsį sukėlusių pastarųjų metų teismo sprendimų gali pasikeisti?
Netikėtas žingsnis po paskelbto nuosprendžio
Gediminas Filipavičius, kuriam už mažametės pagrobimą ir kitus nusikaltimus paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė, nusprendė dar kartą kreiptis į teismą.
Šį kartą jo prašymas pasiekė aukščiausią šalies teisminę instituciją – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Teismo atstovai patvirtino, kad gautas nuteistojo prašymas peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
Tačiau svarbiausia detalė kol kas lieka neatskleista.
Kadangi byla yra nevieša, teismas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais argumentais nuteistasis grindžia savo prašymą.
Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad G. Filipavičius jau pasiekė kokių nors jam palankių rezultatų.
Kol kas žinoma tik tai, kad prašymas gautas. Sprendimas dėl jo dar nepaskelbtas.
Visa Lietuva prisimena tas dvi nerimo kupinas paras
Ši istorija prasidėjo 2024 metų sausio 7 dieną, kai Kaune dingo mažametė mergaitė.
Vaikas buvo išėjęs į parduotuvę, tačiau namo negrįžo.
Netrukus paaiškėjo, kad mergaitė pagrobta viešojo transporto stotelėje.
Žinia apie dingusį vaiką sukėlė didžiulį visuomenės susirūpinimą.
Prie paieškos prisidėjo policijos pareigūnai, savanoriai ir daugybė gyventojų. Informacija apie dingusią mergaitę sparčiai plito socialiniuose tinkluose.
Žmonės dalijosi turimais duomenimis, tikrino galimas vietas ir laukė bent menkiausios žinios apie vaiko buvimo vietą.
Paieškos tęsėsi dvi paras.
Galiausiai pareigūnams pavyko nustatyti, kur laikoma mergaitė.
Ji buvo surasta Kaune, Technikos gatvėje esančiame garaže. Toje pačioje vietoje aptiktas ir G. Filipavičius.
Mergaitė buvo išlaisvinta, o įtariamasis sulaikytas.
Šis įvykis tapo viena plačiausiai aptartų pastarųjų metų kriminalinių istorijų Lietuvoje.
Po pirmojo nuosprendžio paaiškėjo dar daugiau nusikaltimų
Iš pradžių visuomenės dėmesys buvo sutelktas į mažametės pagrobimo bylą.
Tačiau vėliau teisėsaugos tyrimai atskleidė ir kitus G. Filipavičiaus nusikaltimus.
2026 metų balandžio 24 dieną Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį dar vienoje byloje.
Vyras buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš dvi suaugusias moteris, neteisėto jų laisvės atėmimo ir kitų nusikalstamų veikų.
Tarp nukentėjusiųjų buvo Lietuvos pilietė ir moteris iš Ukrainos.
Teismo nagrinėti nusikaltimai buvo padaryti 2023 metais, dar prieš mažametės pagrobimą.
Byloje taip pat buvo nagrinėjami kaltinimai dėl sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Teismas pripažino G. Filipavičių kaltu.
Tačiau paskelbus naują nuosprendį išryškėjo aplinkybė, kuri galėjo nustebinti ne vieną gyventoją.
Kodėl už papildomus nusikaltimus bausmė nepailgėjo?
Nors G. Filipavičius buvo nuteistas ir antroje baudžiamojoje byloje, galutinė jo laisvės atėmimo bausmė liko tokia pati – 20 metų.
Taip nutiko dėl bausmių subendrinimo taisyklių.
Teismas, įvertinęs anksčiau paskirtą bausmę ir naują nuosprendį, nustatė galutinį 20 metų įkalinimo terminą.
Tai reiškia, kad antrojoje byloje nustatyti nusikaltimai nepailgino bendro nuteistajam paskirto laisvės atėmimo laikotarpio.
Tokia situacija susijusi su Baudžiamajame kodekse nustatyta bausmių skyrimo ir subendrinimo tvarka.
Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia, jog antrojoje byloje nustatyti nusikaltimai liko nenubausti.
Dėl jų buvo priimtas atskiras apkaltinamasis nuosprendis, kuris įtrauktas nustatant galutinę bausmę.
Nukentėjusiesiems priteista įspūdinga suma
Teismo sprendimai G. Filipavičiui sukėlė ne tik baudžiamųjų, bet ir finansinių pasekmių.
Abiejose bylose nukentėjusiesiems iš viso priteista 122 tūkstančiai eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Didžiausia suma priteista mažametei mergaitei.
Teismas nusprendė, kad jai turi būti atlyginta 70 tūkstančių eurų neturtinės žalos.
Taip pat po 15 tūkstančių eurų priteista kiekvienam mergaitės tėvų.
Kitoje byloje dviem nukentėjusioms moterims priteista atitinkamai 7 tūkstančiai ir 15 tūkstančių eurų.
Taigi bendra teismų priteista suma siekia 122 tūkstančius eurų.
Šie sprendimai atspindi teismų nustatytą nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį.
Kodėl nuteistasis kreipėsi būtent dabar?
Vienas daugiausia klausimų keliančių aspektų – G. Filipavičiaus pasirinktas laikas.
Anksčiau jis neskundė nei nuosprendžio mažametės pagrobimo byloje, nei vėlesnio nuosprendžio dėl nusikaltimų prieš moteris.
Tačiau dabar nusprendė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Kodėl jis pakeitė savo poziciją, kol kas neaišku.
Teismo atstovai patvirtino tik patį kreipimosi faktą ir prašymo pobūdį.
Dėl bylos neviešumo neatskleidžiama, kokius argumentus nuteistasis pateikė.
Todėl būtų nepagrįsta spėlioti, ar jis siekia konkretaus bausmės sumažinimo, ar nurodo galimus proceso pažeidimus.
Aišku viena – nuteistasis nori, kad jo byla būtų dar kartą įvertinta.
Ar 20 metų bausmė iš tiesų gali būti pakeista?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia bendrosios kompetencijos teismų instancija šalyje.
Jo kompetencijai priklauso įstatymuose numatytais atvejais nagrinėti klausimus dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų.
Tačiau vien prašymo pateikimas nereiškia, kad byla bus atnaujinta.
Pirmiausia turi būti įvertinta, ar egzistuoja teisinis pagrindas imtis tolesnių procesinių veiksmų.
Tik tuomet galėtų būti sprendžiama dėl galimo bylos nagrinėjimo.
Todėl šiuo metu G. Filipavičiui paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė nesikeičia.
Teismas pažadėjo informaciją apie priimtą procesinį sprendimą paskelbti vėliau.
Viena garsiausių Lietuvos bylų dar kartą atsidūrė dėmesio centre
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo mažametės pagrobimo, ši istorija ir toliau sulaukia visuomenės dėmesio.
Pirmiausia Lietuvą sukrėtė pats vaiko dingimas ir dvi paras trukusios paieškos.
Vėliau sekė teismo procesai, atskleidę ir kitus nuteistojo nusikaltimus.
Dabar istorijoje atsirado naujas teisinis etapas.
G. Filipavičius, kuriam paskirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė, siekia, kad aukščiausia šalies teisminė institucija peržiūrėtų jo bylą.
Tačiau svarbiausias atsakymas dar laukia ateityje: ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ras pagrindą atnaujinti bylą, ar nuteistajam paskirta bausmė liks nepakeista?
Kol kas teismo sprendimas dėl pateikto prašymo nėra paskelbtas.
