Aidas Užkuraitis
Įprasta darbo diena Vilniaus rajono gyventojui virto sunkiai suvokiamu išbandymu. Į darbovietę atvykę policijos pareigūnai maždaug 20 bendradarbių akivaizdoje vyrui uždėjo antrankius ir išsivežė į areštinę. Nors sulaikytasis nuo pirmųjų minučių tvirtino nieko blogo nepadaręs, pareigūnai jo nepaleido. Tik praėjus daugiau nei parai paaiškėjo, kad įvyko klaida. Tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kas nutiko vyrui nusprendus ieškoti teisybės teisme.
Viskas prasidėjo nuo vieno pranešimo policijai
Šios istorijos pradžia siekia 2021 metų gegužės 13 dieną.
Tądien Vilniaus rajono policijos komisariatas sulaukė pranešimo apie konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje.
Nukentėjęs asmuo pareigūnams nurodė, kad susiginčijo su nepažįstamu vyru, atvykusiu juodos spalvos BMW automobiliu.
Žodinis konfliktas peraugo į fizinį susirėmimą.
Policija pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir ieškoti galimo užpuoliko.
Tačiau jau kitą dieną įvyko tai, kas vėliau tapo teisminio ginčo pagrindu.
Į darbovietę atvykę pareigūnai sukėlė tikrą sujudimą
Gegužės 14 dieną, apie 13.40 val., policijos pareigūnai atvyko į Vilniaus rajono gyventojo, teismo dokumentuose įvardijamo Sauliumi, darbovietę.
Vyras tuo metu dirbo.
Pareigūnai jį sulaikė kitų darbuotojų akivaizdoje.
Maždaug 20 kolegų matė, kaip vyrui buvo uždėti antrankiai ir jis išvestas iš darbo vietos.
Vėliau Saulius buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į areštinę.
Toks įvykis sukėlė didelį stresą pačiam sulaikytajam.
Vyras vėliau teisme pabrėžė, kad viešas sulaikymas pakenkė jo reputacijai ir orumui.
Tačiau tuo metu jis dar nežinojo, kiek ilgai užtruks bandymas įrodyti, kad pareigūnai suklydo.
„Jūs sulaikėte ne tą žmogų“
Saulius nuo pat sulaikymo pradžios tikino pareigūnus, kad nėra susijęs su tiriamu incidentu.
Jis prašė leisti pateikti asmens dokumentą ir patikrinti jo tapatybę.
Vyras taip pat aiškino, kad ankstesnę dieną nedalyvavo jokiame konflikte.
Tačiau, kaip vėliau nurodė teisme, pareigūnai į šiuos argumentus neatsižvelgė.
Pasak ieškovo, jam buvo pareikšta, kad teisėsauga jau kurį laiką domisi jo veikla.
Šiuos žodžius vyras vertino kaip dar vieną aplinkybę, sustiprinusią patirtą stresą.
Svarbiausia tai, kad sulaikytasis ir toliau tvirtino esantis nekaltas.
Tikroji situacija paaiškėjo ne iš karto
Areštinėje vyrui buvo atlikti procesiniai veiksmai.
Jis buvo apžiūrėtas, paimti tyrimui reikalingi pavyzdžiai, o vėliau įteiktas pranešimas apie įtarimą.
Gegužės 15 dieną Saulius buvo apklaustas kaip įtariamasis.
Jis dar kartą pakartojo, kad apie tiriamą incidentą nieko nežino, nes jame nedalyvavo.
Vyras taip pat paaiškino, kur buvo įvykio dieną.
Pasak jo, iki vakaro jis dirbo, o vėliau lankėsi parduotuvėje ir degalinėje.
Šiose vietose jo apsilankymai buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis.
Tokie duomenys galėjo padėti patikrinti vyro pasakojimą.
Tačiau sprendimo paleisti jį į laisvę teko laukti.
Po daugiau nei paros – netikėtas prisipažinimas
Po apklausos Saulius dar buvo grąžintas į laikinojo sulaikymo patalpą.
Maždaug po valandos jam įteiktas nutarimas paleisti į laisvę.
Paaiškėjo, kad įtarimas dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nepasitvirtino.
Vyras ir jo gynėja sulaukė tyrėjos atsiprašymo.
Jiems buvo paaiškinta, kad pareigūnai suklydo dėl pavardės.
Taigi daugiau nei parą areštinėje praleidęs žmogus buvo paleistas, nes paaiškėjo, jog su tiriamu įvykiu jis nesusijęs.
Tačiau tuo ši istorija nesibaigė.
Vyras nusprendė netylėti
Saulius kreipėsi į teismą, siekdamas žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės.
Jis tvirtino, kad nepagrįstas sulaikymas sukėlė ne tik finansinių nuostolių, bet ir didelį emocinį sukrėtimą.
Pasak vyro, ypač skaudu buvo tai, kad viskas vyko kolegų akivaizdoje.
Be to, apie jo sulaikymą sužinojo artimieji.
Vyras nurodė, kad jo motinai telefonu buvo pranešta apie sūnaus įtariamą nusikaltimą ir laikymą areštinėje.
Šeimai teko skubiai ieškoti teisinės pagalbos.
Saulius taip pat teigė, kad sulaikymo metu buvo nepagrįstai tikrinami jo asmeniniai duomenys ir privati informacija.
Jo vertinimu, tokie veiksmai pažeidė privatumą, garbę ir orumą.
Pareikalavo daugiau nei 10 tūkstančių eurų
Teismui pateiktame ieškinyje vyras prašė priteisti 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat jis siekė susigrąžinti 837 eurus turtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Neturtinės žalos reikalavimą Saulius grindė patirtu stresu, pažeminimu ir neigiamais išgyvenimais.
Jis pabrėžė, kad pareigūnai galėjo išvengti tokios situacijos, jeigu būtų atidžiau patikrinę informaciją.
Byla tapo svarbi ne vien dėl konkretaus vyro patirties.
Ji iškėlė platesnį klausimą – kokia atsakomybė tenka valstybei, kai dėl pareigūnų klaidos žmogui nepagrįstai apribojama laisvė?
Teismo sprendimas nustebino: suma gerokai mažesnė
Išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė ieškinį tenkinti tik iš dalies.
Sauliui iš Lietuvos valstybės priteista 837 eurų turtinei žalai atlyginti.
Tačiau neturtinei žalai, už kurią vyras prašė 10 tūkst. eurų, teismas priteisė 500 eurų.
Taip pat nuspręsta atlyginti 653,40 euro bylinėjimosi išlaidų.
Iš viso priteista 1 990,40 euro, įskaitant bylinėjimosi išlaidas.
Taigi vyrui buvo pripažinta teisė į žalos atlyginimą, tačiau neturtinės žalos suma gerokai skyrėsi nuo jo prašytos.
Būtent šis skirtumas gali tapti viena labiausiai aptariamų istorijos detalių.
Ar 500 eurų gali kompensuoti tokį išgyvenimą?
Neturtinės žalos dydis yra vienas sudėtingesnių klausimų civilinėse bylose.
Teismas turi įvertinti ne vien patį neteisėtą veiksmą, bet ir jo pasekmes žmogui, patirtus išgyvenimus bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Skirtingose bylose priteisiamos sumos gali labai skirtis.
Todėl vien iš to, kad žmogus buvo nepagrįstai sulaikytas, negalima automatiškai nustatyti konkretaus kompensacijos dydžio.
Vis dėlto ši byla aiškiai parodo, kad net ir ištaisyta pareigūnų klaida gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Sulaikymo faktas, artimųjų nerimas ir būtinybė kreiptis į advokatą neišnyksta vien dėl vėlesnio atsiprašymo.
Kodėl tokios klaidos ypač pavojingos?
Policijos pareigūnai turi teisę taikyti procesines prievartos priemones, kai tam yra įstatymuose nustatytas pagrindas.
Tačiau tokie sprendimai tiesiogiai susiję su žmogaus laisve ir teisėmis.
Todėl būtina atsakingai tikrinti asmens tapatybę, surinktą informaciją ir sulaikymo pagrindus.
Klaidingai nustatyta pavardė ar nepatikrinti duomenys gali sukelti itin rimtų pasekmių.
Šiuo atveju žmogus buvo sulaikytas darbo vietoje, praleido daugiau nei parą areštinėje ir turėjo gintis nuo įtarimų dėl įvykio, su kuriuo nebuvo susijęs.
Tai primena, kodėl kiekviename ikiteisminiame tyrime svarbus ne tik operatyvumas, bet ir tikslumas.
Sprendimas dar gali būti skundžiamas
Paskelbtame pranešime nurodoma, kad teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Todėl kol kas negalima tvirtinti, kad ginčas galutinai baigtas.
Ar kuri nors šalis pasinaudos teise apskųsti sprendimą, iš turimos informacijos neaišku.
Tačiau pati byla jau tapo ryškiu pavyzdžiu, kokių pasekmių gali turėti neteisingai nustatyta asmens tapatybė.
Vilniaus rajono gyventojas daugiau nei parą buvo laikomas įtariamuoju dėl įvykio, kuriame nedalyvavo. Vėliau paaiškėjo, kad pareigūnai suklydo, tačiau žmogui teko teisme siekti patirtos žalos atlyginimo. O teismo priteisti 500 eurų už neturtinę žalą kelia klausimą, kaip pinigais įvertinti nepagrįstą laisvės apribojimą ir viešą pažeminimą.
