Aidas Užkuraitis
Lietuvoje kilus nerimui dėl galimų pensijų indeksavimo pakeitimų, premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė svarbią žinią. Po Finansų ministerijos pasiūlymų, kurie sukėlė aštrių diskusijų net tarp valdančiųjų, Vyriausybės vadovas viešai pažadėjo, kad pensijų didinimo tvarka nebus keičiama.
Tačiau svarbiausia šios istorijos detalė – ne vien premjero pažadas. Aiškėja, kokio dydžio pensijų kitąmet gali tikėtis Lietuvos senjorai ir kodėl apskritai buvo pradėta svarstyti galimybė atsisakyti kasmetinio jų indeksavimo.
Premjeras paskelbė svarbų sprendimą
Šeštadienį, lapkričio 14 dieną, Lietuvos socialdemokratų partijos renginyje premjeras Mindaugas Sinkevičius prabilo apie pastarosiomis dienomis visuomenėje daug nerimo sukėlusius pasiūlymus.
Vyriausybės vadovas pareiškė, kad kol jis eis premjero pareigas, pensijų indeksavimo tvarka nebus keičiama.
Pasak jo, taip pat neplanuojama keisti socialinės politikos nuostatų, susijusių su išmokomis ir parama gyventojams.
Tai buvo aiškus atsakas į šią savaitę kilusias diskusijas dėl valstybės išlaidų mažinimo.
Vis dėlto tam, kad būtų galima suprasti šio pareiškimo svarbą, reikia prisiminti, kas sukėlė nerimą pensininkams.
Viskas prasidėjo nuo vieno Finansų ministerijos pasiūlymo
Finansų ministerija buvo parengusi siūlymus, kaip valstybė galėtų mažinti išlaidas ir valdyti augantį biudžeto deficitą.
Vienas iš svarstytų variantų buvo susijęs su pensijomis.
Pagal jį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai būtų pavesta parengti teisės aktų pakeitimus, leidžiančius peržiūrėti valstybės įsipareigojimą kasmet indeksuoti pensijas.
Paprastai tariant, buvo svarstoma galimybė ateityje pensijas didinti ne kiekvienais metais.
Toks pasiūlymas sukėlė politikų reakciją ir visuomenės susirūpinimą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai buvo tik svarstytas variantas, o ne priimtas sprendimas.
Pasiūlymas net nepasiekė galutinio svarstymo
Lapkričio 11 dieną projektas buvo įtrauktas į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę.
Vis dėlto vėliau jis iš darbotvarkės išbrauktas.
Tai reiškia, kad pasiūlymas peržiūrėti kasmetinį pensijų indeksavimą nevirto Vyriausybės sprendimu.
Premjeras jau tuomet pareiškė, jog pensijų indeksavimo atsisakymas nėra planuojamas.
O šeštadienį savo poziciją pakartojo dar griežčiau.
Socialdemokratų gretose – aštrūs žodžiai
Diskusijos dėl pensijų sulaukė kritikos ir pačioje valdančiojoje partijoje.
Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis šeštadienį vykusiame socialdemokratų renginyje griežtai pasisakė prieš galimą pensijų ir socialinių išmokų mažinimą.
Politikas pabrėžė, kad ieškant papildomų valstybės biudžeto pajamų negalima taupyti pažeidžiamiausių žmonių sąskaita.
Jo teigimu, neturėtų būti atsisakoma nei pensijų, nei socialinių išmokų indeksavimo.
Ši pozicija parodė, kad Finansų ministerijos pasiūlymai sulaukė pasipriešinimo net tarp valdančiųjų.
Paaiškėjo, kiek pensijos gali didėti 2027 metais
Nepaisant kilusių diskusijų, pagal Vyriausybės patvirtintą 2027 metų biudžeto projektą pensijų didinimas išlieka numatytas.
<text color=”secondary” weight=”medium” size=”xs”>2027 METŲ PENSIJŲ PROGNOZĖS</text>
| Rodiklis | Numatyta 2027 m. |
|---|---|
| Socialinio draudimo pensijų indeksavimas | 9,08 % |
| Vidutinė senatvės pensija | 825 € |
| Vidutinės pensijos padidėjimas | +78 € |
| Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą | 895 € |
| Jos padidėjimas | +88 € |
Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija, palyginti su šiais metais, pagal prognozę turėtų padidėti maždaug 10,4 procento.
O vidutinė pensija turint būtinąjį stažą turėtų augti apie 10,9 procento.
Svarbu tai, kad šie skaičiai yra prognozės, pateiktos 2027 metų biudžeto projekte.
Galutiniai dydžiai priklausys nuo patvirtintų sprendimų ir individualios kiekvieno žmogaus pensijos.
Kodėl pensijos didėja nevienodai?
Kai paskelbiama, kad pensijos bus indeksuojamos tam tikru procentu, dalis gyventojų tikisi, jog būtent tiek padidės ir jų gaunama suma.
Tačiau pensijų apskaičiavimo sistema yra sudėtingesnė.
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Jų dydžiai priklauso nuo žmogaus įgyto darbo stažo, sukauptų apskaitos vienetų ir kitų įstatyme numatytų veiksnių.
Todėl dviejų žmonių pensijos po indeksavimo gali pasikeisti skirtingomis sumomis.
Skelbiamas vidutinės pensijos dydis taip pat nereiškia, kad kiekvienas senjoras gaus būtent tiek.
Prezidentas taip pat įsitraukė į diskusiją
Pensijų indeksavimo klausimas sulaukė ir prezidento Gitano Nausėdos dėmesio.
Šią savaitę šalies vadovas pareiškė neatmetantis galimybės vetuoti 2027 metų valstybės biudžetą, jeigu valdantieji nuspręstų peržiūrėti nustatytą pensijų indeksavimo tvarką.
Tokia prezidento pozicija dar labiau padidino politinį spaudimą atsisakyti svarstytų pakeitimų.
Vis dėlto kol kas nėra pagrindo kalbėti apie priimtą sprendimą mažinti pensijas ar stabdyti jų didinimą.
Priešingai – premjeras viešai patvirtino, kad tokių pokyčių jo vadovaujama Vyriausybė neplanuoja.
Kodėl valdžia apskritai svarsto taupyti?
Lietuvos valstybės finansams tenka vis daugiau įsipareigojimų.
Didėja išlaidos gynybai, viešosioms paslaugoms, darbo užmokesčiui ir kitoms valstybės funkcijoms.
Finansų ministerija ieško būdų, kaip suderinti augančius poreikius su biudžeto galimybėmis.
Būtent šiame kontekste buvo parengti siūlymai dėl išlaidų mažinimo.
Tačiau ne visi teoriškai įmanomi taupymo būdai sulaukia politinio pritarimo.
Pensijų indeksavimas tapo viena jautriausių temų, nes ji tiesiogiai susijusi su šimtais tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Ką dabar svarbiausia žinoti pensininkams?
Lapkričio 14 dienos duomenimis, nėra priimto sprendimo stabdyti kasmetinį pensijų indeksavimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius viešai pažadėjo, kad jo vadovaujama Vyriausybė nekeis pensijų indeksavimo tvarkos.
Pagal šiuo metu svarstomą biudžeto projektą, 2027 metais socialinio draudimo pensijos turėtų būti didinamos.
Tačiau galutinį finansinį planą dar turi patvirtinti Seimas.
Svarbiausia žinia – nors buvo svarstoma galimybė ateityje atsisakyti kasmetinio pensijų indeksavimo, premjeras tokių planų atsisakė, o 2027 metams numatomas pensijų augimas.
Jeigu patvirtinti skaičiai nesikeis, vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų pasiekti 825 eurus, o turint būtinąjį stažą – 895 eurus.
Tai kol kas yra oficialios prognozės, o ne kiekvienam pensininkui garantuota konkreti išmoka.
