Aidas Užkuraitis
Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybų užkulisiuose aiškėja netikėtos detalės. Nors po susitikimų apie istorinį proveržį paskelbta nebuvo, už uždarų durų svarstomi sprendimai gali turėti milžinišką reikšmę karo Ukrainoje baigčiai.
Didžiausią intrigą sukėlė ne belaisvių mainai ar būsimos derybos su Europos lyderiais. Pranešama apie neįprastą amerikiečių svarstomą planą, kuris leistų Vladimirui Putinui paskelbti pergalę net neužėmus visų teritorijų, kurių reikalauja Kremlius.
Po derybų – pirmieji rezultatai
Po devynių mėnesių pertraukos Rusijos ir Ukrainos atstovai vėl susitiko prie derybų stalo, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.
Nors didelio diplomatinio proveržio pasiekti nepavyko, šalys susitarė dėl apsikeitimo karo belaisviais.
Tai vienas iš nedaugelio konkrečių rezultatų, apie kuriuos paskelbta pasibaigus susitikimams.
JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris taip pat tęsė pokalbius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Po šių kontaktų paskelbta apie planus surengti kitą derybų etapą, kuriame turėtų dalyvauti ir Europos valstybių atstovai.
Tačiau tikrosios diskusijos, kaip rodo žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, yra gerokai sudėtingesnės.
JAV pateikė Rusijai netikėtą reikalavimą
Ilgą laiką Maskva kalbėjo apie tai, kokių saugumo garantijų iš Vakarų reikalauja pati Rusija.
Kremlius siekia riboti NATO plėtrą, mažinti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje ir keisti Europos saugumo sistemą.
Tačiau šį kartą amerikiečiai, kaip pranešama, pasiūlė kitokį požiūrį.
Rusijos atstovų paprašyta pateikti ne vien reikalavimų sąrašą, bet ir paaiškinti, kokias saugumo garantijas pati Maskva galėtų pasiūlyti Ukrainai bei Europai.
Kitaip tariant, Rusijai siūloma parodyti, kokių konkrečių veiksmų ji būtų pasirengusi imtis, kad ateityje nepasikartotų karinė agresija.
JAV taip pat pabrėžė, kad dėl Europos saugumo negali būti susitarta be pačios Europos ir Ukrainos dalyvavimo.
Ukrainiečiai pamatė, kuo remiasi Rusijos delegacija
Dar viena netikėta derybų detalė susijusi su informacija apie padėtį fronte.
Pranešama, kad Rusijos derybininkai rėmėsi karinėmis ataskaitomis, kurių tikslumu kyla rimtų abejonių.
Nepriklausomi analitikai yra užfiksavę atvejų, kai Rusijos kariuomenės tariamoms pergalėms iliustruoti galėjo būti naudojami dirbtiniu intelektu sukurti ar pakeisti vaizdo įrašai.
Tokiuose įrašuose rusų kariai vaizduojami keliantys vėliavas tariamai užimtuose miestuose.
Tačiau kai kuriuose kadruose pastebėta akivaizdžių neatitikimų, o skelbiama teritorijų kontrolė nesutapo su nepriklausomais fronto vertinimais.
Tai kelia klausimą, ar Maskvos politinė vadovybė gauna patikimą informaciją apie realią karo eigą.
Putinui galėjo būti pateikiamas iškreiptas karo vaizdas
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Dobropilios miestas Ukrainoje.
Rusijos pusė buvo skelbusi apie jo užėmimą, tačiau ukrainiečių pajėgos ir toliau laikė pozicijas mieste.
Analitikų vertinimu, dalis tokių pranešimų gali atsirasti dėl spaudimo Rusijos vadams demonstruoti pergales.
Kai žemesnio rango karininkai pateikia pagražintas ataskaitas, jos keliauja vadovavimo grandine aukštyn.
Galiausiai politinę vadovybę gali pasiekti tikrovės neatitinkantis karo vaizdas.
Tačiau dar didesnę intrigą sukėlė pranešimai apie tai, kokį kompromisą amerikiečiai galėtų pasiūlyti dėl Ukrainos teritorijų.
Svarstomas planas, kuris galėtų pakeisti karo baigtį
Pranešama, kad JAV derybininkai svarsto neįprastą sprendimą dėl Donbaso.
Pagal vieną aptariamą scenarijų galėtų būti keičiamos Donecko ir Luhansko sričių administracinės ribos.
Tai leistų Rusijos vadovybei pareikšti, kad ji pasiekė tikslą kontroliuoti visą naujai apibrėžtą Donbaso teritoriją.
Tačiau svarbiausia detalė yra kita.
Pagal tokį scenarijų Ukrainos kariuomenės vis dar kontroliuojami miestai nebūtinai turėtų būti perduoti Rusijai.
Taip būtų mėginama rasti sprendimą, leidžiantį Kremliui politiškai pristatyti derybų baigtį kaip pergalę, nors faktinė padėtis fronte neatitiktų ankstesnių Maskvos reikalavimų.
Tai būtų itin neįprastas diplomatinis manevras.
Ar Putinas sutiktų su tokiu pasiūlymu?
Kol kas atsakymo nėra.
Nežinoma, ar administracinių ribų keitimo idėja apskritai buvo pateikta kaip oficialus Jungtinių Valstijų pasiūlymas.
Taip pat neaišku, ar Ukraina ir Rusija būtų pasirengusios tokį variantą svarstyti.
Kyjivui teritorijų klausimas išlieka vienas jautriausių.
Ukraina ne kartą pabrėžė, kad jos suverenitetas ir teritorinis vientisumas negali būti ignoruojami siekiant susitarimo.
Tuo metu Maskva iki šiol laikosi reikalavimų dėl teritorijų, kurių dalies Rusijos kariuomenė net nekontroliuoja.
Todėl vien administracinis sprendimas savaime negarantuotų karo pabaigos.
Europa taip pat turėtų tarti savo žodį
Derybų užkulisiuose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos saugumui.
Rusija jau anksčiau reikalavo riboti NATO karinę infrastruktūrą ir keisti saugumo tvarką žemyne.
Tokie reikalavimai ypač svarbūs Lietuvai ir kitoms rytinėms NATO valstybėms.
Tačiau JAV derybininkai, kaip pranešama, pabrėžė, kad susitarimai negali būti sudaromi ignoruojant Europos valstybių interesus.
Kitas derybų etapas turėtų parodyti, ar šis principas išliks praktikoje ir ar pavyks suderinti skirtingas šalių pozicijas.
Didžiausia intriga dar priešakyje
Kol kas Rusijos, Ukrainos ir JAV susitikimai neatnešė sprendimo, kuris sustabdytų karą.
Tačiau išryškėjo kelios svarbios aplinkybės: sutarta dėl belaisvių mainų, planuojamos tolesnės derybos, o Vašingtonas siekia, kad Rusija kalbėtų ne tik apie savo reikalavimus, bet ir apie garantijas kaimynams.
Vis dėlto daugiausia klausimų kelia galimas kompromisas dėl Donbaso.
Jeigu būtų pasirinktas administracinių ribų keitimo kelias, Putinui galėtų atsirasti galimybė paskelbti politinę pergalę neužėmus visų Ukrainos miestų, kuriuos Maskva reikalauja perduoti Rusijai.
Tačiau tai kol kas tėra žiniasklaidoje aprašoma svarstoma idėja, o ne patvirtintas taikos planas ar pasiektas susitarimas.
Ar šis neįprastas scenarijus kada nors atsidurs ant oficialaus derybų stalo, turėtų paaiškėti per būsimus diplomatinius susitikimus.
