Rusijoje nuskambėjo perspėjimas pačiam Kremliui: žiemą Maskva gali susidurti su skaudžiomis pasekmėmis

Rusijos pastangos žiemos metu didinti spaudimą Ukrainai gali atsigręžti prieš pačią Maskvą. Tokį perspėjimą netikėtai išsakė Rusijos karą palaikantis tinklaraštininkas Maksimas Kalašnikovas. Jo teigimu, tolesni smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai gali paskatinti atsakomuosius veiksmus, kurių pasekmes pajustų ir Rusijos gyventojai. Ypač didelį nerimą jam kelia galimi elektros bei šilumos tiekimo sutrikimai per stipriausius žiemos šalčius.

Artėjant šaltajam metų laikotarpiui, Rusijos informacinėje erdvėje vis dažniau aptariama ne tik Ukrainos energetikos sistemos būklė, bet ir pačios Rusijos infrastruktūros saugumas.

Vienas tokių perspėjimų sulaukė dėmesio dėl jį išsakiusio žmogaus.

Maksimas Kalašnikovas nėra Kremliaus politikos priešininkas įprasta šio žodžio prasme. Jis priklauso Rusijos karą Ukrainoje palaikančių komentatorių aplinkai ir save vadina „piktu patriotu“.

Tačiau net ir jis viešai suabejojo, ar Maskvos pasirinkta spaudimo strategija negali sukelti sunkių pasekmių pačiai Rusijai.

Perspėjimas, kurio Kremlius nenorėtų išgirsti

Spalio 22 dieną paviešintuose Kalašnikovo pasisakymuose daug dėmesio skirta artėjančiai žiemai.

Tinklaraštininkas svarsto, kad Rusijos vadovybė gali mėginti stiprinti spaudimą Ukrainai, atakuodama jos energetikos infrastruktūrą.

Tokios atakos kelia pavojų elektros, šildymo ir kitų būtinųjų paslaugų tiekimui civiliams gyventojams.

Kalašnikovo nuomone, Maskva gali tikėtis, kad sudėtingos gyvenimo sąlygos privers Ukrainą nusileisti Rusijos reikalavimams.

Tačiau jis atkreipia dėmesį į galimą priešingą rezultatą.

Ukraina, siekdama atsakyti į intensyvėjančias atakas, gali imtis veiksmų prieš Rusijos energetikos sektorių.

Tai reikštų, kad žiemos metu dėl karo padarinių galėtų nukentėti ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos gyventojai.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra tinklaraštininko išsakytas galimas scenarijus, o ne patvirtintas Ukrainos veiksmų planas.

Rusijoje pradėta kalbėti apie pačios šalies pažeidžiamumą

Iki šiol Rusijos karo propagandoje daug dėmesio skirta Ukrainos infrastruktūros pažeidžiamumui.

Tačiau Kalašnikovo pasisakymas atskleidžia kitą šios diskusijos pusę.

Didžiulė Rusijos teritorija, išplėtota energetikos sistema ir priklausomybė nuo centralizuoto šildymo taip pat kelia infrastruktūros apsaugos iššūkių.

Ypač žiemą, kai energijos poreikis smarkiai išauga.

Ilgiau trunkantys elektros tiekimo sutrikimai gali paveikti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir transportą, ryšius, pramonę bei viešąsias paslaugas.

O šaltuoju metų laiku energijos tiekimo patikimumas tampa tiesiogiai susijęs su gyventojų saugumu.

Būtent dėl to tinklaraštininkas ragina nevertinti Rusijos energetikos infrastruktūros kaip visiškai apsaugotos nuo karo padarinių.

Kodėl artėjanti žiema kelia tiek nerimo?

Žiemos mėnesiais energetikos sistemos patiria didesnį krūvį.

Daugiau elektros ir šilumos sunaudojama pastatams šildyti, o stiprūs šalčiai gali apsunkinti infrastruktūros remonto darbus.

Jeigu tuo pačiu metu būtų sutrikdytas energijos tiekimas, pasekmės galėtų būti gerokai sunkesnės nei šiltuoju metų laiku.

Todėl energetikos infrastruktūros apsauga tampa ypač svarbi.

Rusijos ir Ukrainos karas jau parodė, kad atakos prieš energijos tiekimo sistemas gali turėti ilgalaikių pasekmių civiliams gyventojams.

Net ir atkūrus elektros tiekimą, sugadintai infrastruktūrai sutaisyti gali prireikti papildomų išteklių ir laiko.

Tačiau konkrečių būsimų sutrikimų masto iš anksto patikimai nustatyti neįmanoma.

Maskvai siunčiama nemaloni žinia

Kalašnikovo perspėjimas išsiskiria tuo, kad jis kritikuoja ne patį Rusijos karo tikslą, o galimas pasirinktos taktikos pasekmes.

Jo vertinimu, bandymas didinti spaudimą Ukrainai gali išprovokuoti platesnį abipusių smūgių ciklą.

Tokiu atveju Rusijos vadovybė susidurtų su papildomais iššūkiais savo šalies viduje.

Energetikos infrastruktūros sutrikimai galėtų paveikti gyventojų kasdienybę ir padidinti valstybės išlaidas pažeistiems objektams atkurti.

Vis dėlto tokie padariniai priklausytų nuo daugelio aplinkybių.

Ne kiekvienas infrastruktūros pažeidimas sukelia plataus masto elektros tiekimo nutrūkimą, o energetikos sistemos turi įvairių apsaugos ir atsarginių tiekimo priemonių.

Todėl kalbos apie neišvengiamą katastrofą būtų pernelyg kategoriškos.

Kodėl šis pasisakymas sulaukė dėmesio?

Rusijos karą palaikančių tinklaraštininkų aplinkoje dažnai kritikuojami kariuomenės sprendimai, tačiau ne visada abejojama platesne Kremliaus politika.

Todėl viešas perspėjimas, kad Rusijos veiksmai gali sukelti didelių problemų pačiai šaliai, yra reikšmingas informacinis signalas.

Jis rodo, kad net tarp karą remiančių komentatorių egzistuoja skirtingi vertinimai dėl galimų karo eigos pasekmių.

Tačiau vieno tinklaraštininko nuomonė negali būti laikoma visos Rusijos visuomenės ar valdžios pozicija.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad jo perspėjimas reiškia artėjantį Rusijos energetikos sistemos žlugimą.

Tai veikiau viešai išsakytas susirūpinimas dėl rizikų, kurias galėtų sukelti tolesnė karo eskalacija.

Energetikos karas turi pasekmių abiem pusėms

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi nuo 2022 metų vasario.

Per šį laikotarpį energetikos infrastruktūra ne kartą tapo atakų taikiniu.

Ukrainoje elektros ir šildymo tiekimo sutrikimai sukėlė didelių sunkumų gyventojams, ligoninėms ir kitoms būtinąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Tarptautinė humanitarinė teisė numato civilių gyventojų ir civilinių objektų apsaugą.

Energetikos infrastruktūros atakų teisėtumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, įskaitant objekto paskirtį, karinę būtinybę ir galimą žalą civiliams.

Vis dėlto bet kokie plataus masto energijos tiekimo sutrikimai žiemą gali sukelti rimtų humanitarinių problemų.

Tai viena priežasčių, kodėl energetikos saugumas išlieka svarbiu karo Ukrainoje klausimu.

Ar Rusijai iš tiesų gresia katastrofa?

Nors Kalašnikovas kalba apie galimas labai sunkias pasekmes, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusijos energetikos sistemai neišvengiamai gresia katastrofa.

Toks scenarijus priklausytų nuo būsimos karo eigos, galimų atakų masto ir energetikos infrastruktūros atsparumo.

Taip pat nėra viešai patvirtinto sprendimo, kad Ukraina ketintų vykdyti būtent tinklaraštininko aprašytą atsakomųjų veiksmų kampaniją.

Todėl jo pasisakymą svarbu vertinti kaip perspėjimą, o ne kaip patvirtintą prognozę.

Tačiau pats faktas, kad apie tokią riziką kalba Rusijos karą palaikantis komentatorius, atkreipia dėmesį į platesnę problemą.

Ilgėjantis karas didina infrastruktūros apsaugos, ekonominių išteklių ir civilių gyventojų saugumo iššūkius.

Artėjantys mėnesiai gali tapti svarbiu išbandymu

Artėjanti žiema abiem kariaujančioms valstybėms reiškia papildomą spaudimą energetikos sistemoms.

Ukrainai svarbu užtikrinti elektros ir šildymo tiekimą gyventojams, o Rusijai – apsaugoti savo infrastruktūrą ir išlaikyti būtinųjų paslaugų patikimumą.

Kalašnikovo perspėjimas primena, kad karo pasekmės neapsiriboja fronto linija.

Jos gali paveikti miestų gyvenimą, ekonominę veiklą ir milijonų žmonių kasdienybę.

Svarbiausia šio pasisakymo žinia – net Rusijos karą palaikančioje aplinkoje pripažįstama, kad tolesnis spaudimas Ukrainos energetikos sistemai gali turėti skaudžių pasekmių pačiai Rusijai. Ar tokie nuogąstavimai pasitvirtins, kol kas neaišku, tačiau artėjanti žiema šią riziką daro ypač aktualią.