Vilniuje užfiksuotas įžūlus vaizdas: tai, ką darbininkai slėpė po žeme, iškilo į viešumą

Vilniuje gyvenantis vyras pro daugiabučio langą pastebėjo sunkiai paaiškinamą vaizdą: statybų aikštelėje ekskavatorius vertė atliekas į iškastą duobę ir jas užkasė. Nufilmuota medžiaga pasklido socialiniuose tinkluose, o netrukus į vietą atvyko aplinkosaugininkai. Paaiškėjo, kad savivaldybei priklausančioje žemėje buvo užkasta daugiau kaip 8 kubiniai metrai statybinių atliekų. Dabar įmonei gresia tūkstantinės baudos, o pareigūnai aiškinasi ir kitas šios istorijos aplinkybes.

Vaizdas pro langą privertė sunerimti

Spalio 20 dieną Vilniuje, Alšėnų gatvėje, užfiksuotas incidentas, sukėlęs nemažą visuomenės pasipiktinimą.

Netoli statybų aikštelės gyvenantis vilnietis pastebėjo, kaip ekskavatoriumi į iškastą duobę verčiamos statybinės atliekos.

Tarp jų buvo matyti įvairių statybinių medžiagų likučių.

Tačiau labiausiai nustebino tai, kad atliekos buvo ne kraunamos išvežti, o užpilamos gruntu.

Gyventojas šiuos veiksmus nufilmavo.

Vaizdo medžiaga vėliau pasirodė socialiniuose tinkluose ir sulaukė didelio dėmesio.

Žmonėms kilo klausimas, ar statybų bendrovė tokiu būdu nemėgina atsikratyti atliekų, kurias pagal teisės aktus privalėtų perduoti atliekų tvarkytojams.

Aplinkosaugininkai sureagavo nedelsdami

Apie galimą pažeidimą buvo pranešta Aplinkos apsaugos departamentui.

Spalio 20 dieną pareigūnai nuvyko į statybvietę ir sustabdė atliekų užkasimo darbus.

Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad į gruntą buvo užkasta 8,2 kubinio metro mišrių statybinių atliekų.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad darbus vykdė bendrovė „Kijota“.

Svarbi aplinkybė – atliekos buvo užkastos ne privačiame statybvietės sklype, o Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje.

Dėl nustatyto pažeidimo pradėta administracinė teisena.

Po žeme slėpėsi ne vien betono gabalai

Patikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad užkastos įvairių rūšių statybinės ir griovimo atliekos.

Tarp jų aptikta medienos, plastiko, stiklo, geležies, plieno ir aliuminio.

Tai nebuvo vien švarus gruntas ar natūralios statybinės medžiagos.

Mišrios atliekos turi būti tvarkomos pagal nustatytus reikalavimus, o jų užkasimas tam nepritaikytoje vietoje yra draudžiamas.

Netinkamai tvarkomos atliekos gali ilgai išlikti aplinkoje, trukdyti naudoti žemę ir, priklausomai nuo jų sudėties, kelti taršos riziką.

Šiuo atveju konkreti ilgalaikė žala aplinkai dar nėra viešai įvertinta, tačiau pats neteisėto užkasimo faktas buvo nustatytas.

Po pareigūnų vizito ekskavatorius ėmė dirbti iš naujo

Situacija pasikeitė, kai į statybvietę atvyko aplinkosaugininkai.

Bendrovei buvo nurodyta nedelsiant pašalinti užkastas atliekas.

Įmonė tą pačią dieną jas iškasė ir surinko.

Tačiau tuo darbai nesibaigė.

Pareigūnai nustatė, kad dalis smulkių atliekų susimaišė su smėliu, todėl jų nebuvo galima paprastai surinkti.

Bendrovei papildomai nurodyta persijoti smėlį ir pašalinti jame likusius atliekų fragmentus.

Visos surinktos atliekos turi būti perduotos teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms.

Tai reiškia, kad neteisėtas bandymas atsikratyti statybinių atliekų baigėsi papildomais darbais ir galimomis finansinėmis sankcijomis.

Kas davė nurodymą užkasti atliekas?

Viešumoje pasirodžius vaizdo įrašui, kilo klausimų, kas iš tiesų priėmė sprendimą užkasti atliekas.

Žiniasklaidos kalbinti su statybos darbais ir technikos nuoma susijusių bendrovių atstovai pateikė skirtingus paaiškinimus.

Vienos įmonės vadovas teigė nesuprantantis, kodėl ekskavatoriaus operatorius taip pasielgė.

Tuo metu techniką nuomojusios bendrovės atstovė nesutiko su versija, kad operatorius galėjo savavališkai nuspręsti užkasti atliekas.

Šie prieštaringi paaiškinimai kol kas neleidžia tiksliai nustatyti, kas davė nurodymą atlikti tokius veiksmus.

Svarbu pabrėžti, kad administracinės atsakomybės klausimas sprendžiamas atliekant oficialias procedūras, o ne remiantis vien viešais pasisakymais.

Gresia tūkstantinės baudos

Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad dėl nustatyto pažeidimo pradėta administracinė teisena.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas už aplinkos teršimą penkiais ar daugiau kubinių metrų nepavojingųjų atliekų atsakingam fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 2 300 iki 2 900 eurų.

Atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.

Bendrovei pagal Aplinkos apsaugos įstatymą gali būti skiriama nuo 3 900 iki 8 400 eurų bauda.

Tačiau tai yra teisės aktuose numatyti sankcijų dydžiai, o ne jau paskirtos baudos.

Galutiniai sprendimai priklausys nuo administracinės teisenos rezultatų.

Savivaldybei kilo papildomų klausimų

Aplinkosaugininkai taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.

Pareigūnai siekė išsiaiškinti, ar bendrovė turėjo leidimą vykdyti kasimo darbus savivaldybei priklausančioje žemėje.

Savivaldybės atstovai patvirtino, kad leidimas vykdyti darbus Alšėnų gatvės 5 numeriu pažymėtoje teritorijoje buvo išduotas projektą vykdančiai bendrovei ir jos rangovams.

Tačiau leidimas atlikti kasimo darbus savaime nesuteikia teisės užkasti statybines atliekas.

Tai du skirtingi klausimai, kuriuos atsakingos institucijos vertina atskirai.

Kodėl ši istorija sukėlė tokį pasipiktinimą?

Vilniaus gyventojų reakcija suprantama dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, atliekos buvo užkasamos dienos metu, netoli gyvenamųjų namų.

Antra, darbai vyko savivaldybei priklausančioje žemėje.

Trečia, incidentą pavyko sustabdyti tik po to, kai gyventojas pastebėjo įtartinus veiksmus ir apie juos pranešė.

Dėl to kilo platesnis klausimas: kiek panašių pažeidimų galėtų likti nepastebėti, jeigu jų neužfiksuotų aplinkiniai?

Vis dėlto šis konkretus atvejis nesuteikia pagrindo teigti, kad tokia praktika plačiai paplitusi Vilniaus statybvietėse.

Tam reikėtų atskirų patikrinimų ir duomenų.

Ką privalo daryti statybų bendrovės?

Statybų ir griovimo metu susidarančios atliekos turi būti tinkamai rūšiuojamos, laikomos ir perduodamos teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams.

Priklausomai nuo sudėties, dalis medžiagų gali būti perdirbamos ar naudojamos pakartotinai.

Tačiau jų negalima savavališkai užkasti žemėje vien todėl, kad tai atrodo paprasčiau.

Ypač svarbu atskirti pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas.

Neteisingas jų tvarkymas gali sukelti ne tik finansinių nuostolių įmonei, bet ir aplinkosaugos problemų.

Todėl atsakomybė už tinkamą atliekų tvarkymą yra svarbi kiekvieno statybų projekto dalis.

Vienas gyventojo įrašas sustabdė pažeidimą

Ši istorija parodė, kokią reikšmę gali turėti visuomenės pastabumas.

Jeigu gyventojas nebūtų pastebėjęs ekskavatoriaus darbo ir užfiksavęs vaizdo įrašo, pažeidimas galėjo būti nustatytas gerokai vėliau.

Šiuo atveju informacija greitai pasiekė atsakingas institucijas.

Aplinkosaugininkai atvyko į vietą, sustabdė darbus ir įpareigojo pašalinti užkastas atliekas.

Pastebėjus panašius atvejus, gyventojams rekomenduojama užfiksuoti aplinkybes iš saugios vietos ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

Istorija dar nesibaigė

Nors 8,2 kubinio metro atliekų buvo iškasta ir surinkta tą pačią dieną, oficialios procedūros dar nesibaigė.

Toliau vertinama atsakomybė už nustatytą pažeidimą, atliekų sutvarkymo reikalavimų vykdymas ir su kasimo darbais susiję dokumentai.

Galutinės baudos dar nėra paskelbtos.

Vilniuje užfiksuotas incidentas tapo priminimu, kad statybų atliekos negali būti tiesiog paslėptos po žeme. Šį kartą gyventojo pastabumas padėjo sustabdyti pažeidimą, o dabar belieka sulaukti atsakingų institucijų sprendimų dėl kaltųjų atsakomybės.