Trumpas įsiuto dėl Zelenskio žodžių: Ukrainos prezidentui perduotas griežtas perspėjimas

Jungtinių Valstijų ir Ukrainos santykiuose – nauja įtampa. JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kaip praneša amerikiečių žiniasklaida, per susitikimą su Volodymyru Zelenskiu perdavė jam nemalonią žinią: jo vieši pareiškimai sukėlė didelį nepasitenkinimą Baltuosiuose rūmuose. Ukrainos prezidentui priminta, kad jo šalis tebėra priklausoma nuo amerikiečių paramos. Tačiau Zelenskis ne su visais priekaištais sutiko.

Susitikimas Osle virto įtemptu pokalbiu

Spalio 20 dieną Norvegijos sostinėje Osle vykusios diplomatinės derybos turėjo priartinti galimą susitarimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos.

Tačiau, kaip skelbia „The New York Times“, pokalbio metu išryškėjo nesutarimai tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV administracijos atstovų.

Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas bei prezidento žentas Jaredas Kushneris priekaištavo Ukrainos vadovui dėl jo viešų pasisakymų apie Amerikos prezidentą.

Pasak su pokalbio eiga susipažinusių šaltinių, JAV atstovai leido suprasti, kad Baltuosiuose rūmuose šie pareiškimai buvo priimti itin nepalankiai.

Tai nebuvo įprastas diplomatinis apsikeitimas nuomonėmis.

Pokalbyje buvo paliestas klausimas, galintis turėti tiesioginės įtakos Ukrainos galimybėms toliau gintis nuo Rusijos agresijos – amerikiečių paramos tęstinumas.

Zelenskis neišlaikė tylos

Pranešama, kad Ukrainos prezidentas nepriėmė visų amerikiečių jam išsakytų priekaištų.

Vienu pokalbio momentu jis esą kategoriškai paneigė jam priskirtą pareiškimą.

Ši detalė svarbi, nes rodo, kad Ukrainos vadovas nebuvo pasirengęs be išlygų sutikti su Vašingtono atstovų pateikta įvykių versija.

Vis dėlto visas pokalbio turinys viešai nepaskelbtas.

Todėl negalima tiksliai nustatyti, dėl kurių konkrečių pasisakymų kilo didžiausias ginčas ir kaip kiekvienas jo dalyvis reagavo.

Žiniasklaidos šaltinių pateikta informacija leidžia kalbėti apie įtemptą diskusiją, tačiau ne apie oficialiai paskelbtą ultimatumą su konkrečiu terminu ar sankcijomis.

Amerikiečių žinia buvo aiški

Pasak „The New York Times“, JAV pasiuntiniai pabrėžė, kad Kyjivas turi atsižvelgti į savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų paramos.

Ukrainai ši aplinkybė ypač svarbi.

Jungtinės Valstijos yra viena pagrindinių šalies karinės pagalbos ir saugumo paramos partnerių.

Amerikietiškos oro gynybos sistemos, raketos ir kitos priemonės atlieka reikšmingą vaidmenį Ukrainos gynyboje.

Todėl net ir diplomatiniai nesutarimai dėl viešų pareiškimų gali kelti klausimų apie būsimus Vašingtono sprendimus.

Tačiau svarbu atskirti politinį spaudimą nuo konkrečių veiksmų.

Vien tai, kad pasiuntiniai perdavė griežtą žinią, nereiškia, jog susitikimo metu buvo priimtas naujas oficialus sprendimas nutraukti visą paramą Ukrainai.

Trumpo kantrybė senka?

Pastarosiomis dienomis Donaldas Trumpas ne kartą viešai kritikavo Ukrainos prezidentą.

Spalio 19 dieną jis pareiškė manantis, kad V. Zelenskis jau seniai turėjo pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.

JAV prezidentas taip pat išsakė nuomonę, kad derybose Ukrainai galėtų atstovauti kitas asmuo.

Tokie pareiškimai sukėlė naujų klausimų dėl Vašingtono požiūrio į dabartinę Ukrainos vadovybę.

Tačiau D. Trumpo kritika nėra tas pats, kas oficialus reikalavimas V. Zelenskiui pasitraukti iš prezidento pareigų.

JAV administracija viešai nepaskelbė tokio sprendimo.

Vis dėlto pasikeitęs tonas rodo, kad santykiai tarp abiejų prezidentų išlieka sudėtingi.

Dar viena problema – stringanti karinė pagalba

Diplomatinė įtampa sutapo su pranešimais apie sunkumus perduodant Ukrainai svarbią ginkluotę.

Leidinys „Axios“ paskelbė, kad V. Zelenskis per pokalbį su JAV senatoriais skundėsi vėluojančiais sprendimais dėl oro gynybos raketų tiekimo.

Pasak Ukrainos prezidento, Vašingtonas nepatvirtino kai kurių raketų perdavimo, nors už jas jau buvo sumokėjusios NATO valstybės.

Apie tiekimo sunkumus taip pat pranešė „The Washington Post“.

Ukrainai ši problema itin jautri, nes Rusija tęsia atakas prieš miestus ir energetikos infrastruktūrą.

Oro gynybos priemonių prieinamumas turi tiesioginę reikšmę civilių gyventojų ir svarbių objektų apsaugai.

Vis dėlto vien iš pranešimų apie vėluojančius leidimus negalima nustatyti, kad kiekvienas toks sprendimas yra tiesioginė reakcija į V. Zelenskio pasisakymus.

Tuo metu amerikiečiai derasi ir su Putinu

Įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo kilo tuo metu, kai JAV administracija aktyvina diplomatinius kontaktus su Rusija.

Spalio 21 dieną Steve’as Witkoffas lankėsi Sankt Peterburge, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vizito tikslas buvo aptarti galimus karo užbaigimo būdus ir tolesnes derybas.

Tuo metu Ukraina siekia, kad bet koks susitarimas užtikrintų jos saugumą ir netaptų vien laikina kovų pertrauka.

Vienas didžiausių nesutarimų išlieka dėl Rusijos reikalavimo perduoti jai visą Donbasą, įskaitant teritorijas, kurias tebelaiko Ukrainos pajėgos.

Kyjivas tokias sąlygas atmeta.

Dėl to JAV tarpininkavimo pastangos susiduria su sudėtingu klausimu: kaip pasiekti paliaubas, kai Rusijos ir Ukrainos pozicijos dėl teritorijų išlieka nesuderintos.

Kodėl Zelenskis nenori nusileisti?

Ukrainos prezidentas ne kartą pabrėžė, kad jo šalis yra pasirengusi derėtis dėl karo pabaigos.

Tačiau Kyjivas nesutinka su reikalavimu vienašališkai perduoti Rusijai vis dar kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainos vadovybės požiūriu, toks sprendimas galėtų sukelti ilgalaikių saugumo problemų.

Ypač svarbus klausimas – kokios garantijos užtikrintų, kad Rusija ateityje neatnaujins plataus masto puolimo.

Todėl derybose kalbama ne tik apie dabartinę fronto liniją, bet ir apie būsimą Ukrainos gynybą, tarptautinę paramą bei saugumo susitarimus.

Šios aplinkybės paaiškina, kodėl Kyjivas atsargiai vertina pasiūlymus, kurie leistų greitai sustabdyti kovas, tačiau neatsakytų į ilgalaikio saugumo klausimus.

Ar Vašingtonas gali panaudoti paramą kaip spaudimo priemonę?

Amerikiečių parama Ukrainai yra vienas svarbiausių derybų konteksto veiksnių.

Todėl S. Witkoffo ir J. Kushnerio perduotas perspėjimas sulaukė tokio dėmesio.

JAV administracija turi galimybių priimti sprendimus dėl karinės pagalbos, ginkluotės eksporto leidimų ir kitų bendradarbiavimo sričių.

Tačiau konkrečių priemonių taikymas priklauso nuo oficialių sprendimų.

Šiuo metu žinoma, kad Ukrainos prezidentui buvo išsakyti griežti priekaištai, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie paramos tiekimo sunkumus.

Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad per susitikimą Osle V. Zelenskiui buvo nustatytas konkretus terminas įvykdyti JAV reikalavimus.

Todėl antraštėse vartojamą žodį „ultimatumas“ reikėtų vertinti atsargiai.

Santykių krizė gali apsunkinti taikos paieškas

JAV administracija siekia kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.

Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad taika turi būti ne tik greita, bet ir tvari.

Rusija toliau kelia teritorinius reikalavimus.

Šių trijų pozicijų skirtumai lemia, kad net ir intensyvios diplomatinės pastangos kol kas negarantuoja proveržio.

Papildoma įtampa tarp JAV ir Ukrainos vadovų gali dar labiau apsunkinti derybas.

Tačiau kol diplomatiniai kanalai lieka atviri, galimybė ieškoti susitarimo išlieka.

Kas laukia toliau?

Artimiausiomis savaitėmis bus svarbu stebėti, ar JAV ir Ukraina sugebės sumažinti kilusią įtampą.

Taip pat reikšmės turės sprendimai dėl karinės pagalbos ir tolesni kontaktai su Rusija.

V. Zelenskis siekia išsaugoti Vakarų paramą, kartu neatsisakydamas Ukrainos pozicijos dėl teritorinio vientisumo.

D. Trumpas ragina sparčiau siekti susitarimo ir vis griežčiau vertina Ukrainos prezidento veiksmus.

Naujausi pranešimai atskleidžia nemalonią Kyjivui situaciją: Vašingtono pasiuntiniai ne tik kritikavo Zelenskį, bet ir priminė jam apie amerikiečių paramos svarbą. Vis dėlto tikrasis šių pokalbių poveikis paaiškės iš konkrečių JAV sprendimų, o ne vien iš griežtų diplomatinių pareiškimų.