Tomas L.
Dar prieš keletą metų žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, finansų įstaigoms dažnai atrodė tarsi nenuspėjamas eksperimentas. Vieną mėnesį pajamos didelės, kitą – gerokai mažesnės. Dėl šios priežasties savarankiškai dirbantys žmonės dažnai iš anksto nusiteikdavo, kad paskolos gavimas bus sudėtingesnis nei dirbant pagal darbo sutartį.
Dabar situacija visiškai kitokia. Laisvai samdomi specialistai, individualios veiklos vykdytojai, mažųjų bendrijų nariai ar net pajamas iš nuomos gaunantys žmonės tapo viena sparčiausiai augančių klientų grupių. Keičiasi ir pati darbo rinka – vis daugiau žmonių sąmoningai atsisako tradicinio darbo modelio dėl didesnės laisvės, lankstesnio grafiko ir galimybės patiems kontroliuoti pajamas.
Finansų sektorius buvo priverstas prisitaikyti prie šios realybės. Ir šiandien svarbiausia tampa ne tai, kaip žmogus dirba, o kaip atrodo jo finansinė disciplina.
Finansų įstaigos pirmiausia vertina stabilumą
Didžiausias mitas – kad individuali veikla automatiškai reiškia didesnę riziką. Realybėje finansų įstaigos daugiausia dėmesio skiria ne pačiai veiklos formai, o pajamų tęstinumui.
Jeigu žmogus reguliariai gauna pajamas, jas deklaruoja ir gali pagrįsti dokumentais, jo galimybės skolintis šiandien gali būti labai panašios į samdomo darbuotojo.
Įdomu tai, kad kai kurie savarankiškai dirbantys specialistai finansų įstaigoms atrodo net stabilesni nei dirbantieji pagal darbo sutartį. Ypač tada, kai pajamos gaunamos iš kelių klientų, o ne priklauso nuo vienintelio darbdavio.
Vakarų Europoje laisvai samdomų specialistų skaičius sparčiai auga jau daugiau nei dešimtmetį. Dėl šios priežasties bankai ir kredito unijos pradėjo keisti vertinimo modelius, nes tradicinis požiūris tiesiog nebeatitiko realios darbo rinkos.
Kokios pajamos dažniausiai vertinamos?
Vertinant savarankiškai dirbantį žmogų, analizuojamas visas finansinis paveikslas. Vien banko sąskaitos likučio nepakanka.
Dažniausiai vertinama:
- veiklos vykdymo trukmė;
- deklaruotos pajamos;
- banko sąskaitų išrašai;
- turimi finansiniai įsipareigojimai;
- pajamų stabilumas skirtingais laikotarpiais.
Svarbus niuansas – individuali veikla paprastai turi būti vykdoma bent 12 mėnesių. Tai leidžia objektyviau įvertinti realų pajamų tęstinumą ir sumažina riziką, kad laikinas pajamų šuolis bus palaikytas ilgalaikiu stabilumu.
Jeigu veikla sezoniška, dažnai vertinamas ilgesnis laikotarpis. Pavyzdžiui, renginių organizatorių, statybų specialistų ar fotografų pajamos metų eigoje gali smarkiai skirtis, todėl žiūrima į bendrą tendenciją, o ne vieną sėkmingą mėnesį.
Didžiausia klaida – dirbtinai mažinti deklaruojamas pajamas
Dalis žmonių vis dar bando sumažinti mokesčius deklaruodami kuo mažesnes pajamas. Tačiau vėliau būtent tai tampa didžiausia kliūtimi norint gauti paskolą.
Finansų įstaigos vertina oficialias pajamas. Jei dokumentuose matoma maža suma, realūs žodiniai paaiškinimai dažniausiai nepadeda. Dėl šios priežasties vis daugiau individualią veiklą vykdančių žmonių pradeda žiūrėti į deklaracijas ne kaip į formalumą, o kaip į savo finansinės reputacijos dalį.
Didelę reikšmę turi ir apskaitos tvarka. Tvarkingi pajamų–išlaidų žurnalai, aiškūs bankiniai pavedimai ir nuosekliai vedama apskaita stipriai didina pasitikėjimą.
Finansų specialistai pastebi, kad savarankiškai dirbantys žmonės dažnai pradeda rimčiau planuoti finansus būtent tada, kai atsiranda tikslas įsigyti būstą ar gauti didesnį finansavimą.
Skirtingos veiklos formos šiandien vertinamos daug lanksčiau
Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama individualios veiklos pažymai, tačiau dabar finansų įstaigos vertina gerokai platesnį pajamų spektrą.
Gali būti vertinamos pajamos:
- iš individualios veiklos;
- dirbant pagal verslo liudijimą;
- iš mažosios bendrijos;
- pagal civilinių paslaugų sutartis;
- iš nekilnojamojo turto nuomos.
Paskolos su verslo liudijimu šiandien nebėra reta išimtis ar sudėtingas procesas. Svarbiausia tampa ne pati veiklos forma, o galimybė pagrįsti stabilias pajamas bei atsakingą finansų valdymą.
Pastebima ir kita tendencija – žmonės vis dažniau pajamas gauna iš kelių šaltinių vienu metu. Vieni derina individualią veiklą su darbu pagal sutartį, kiti papildomai nuomoja nekilnojamąjį turtą arba vykdo projektinę veiklą.
Dokumentai šiandien svarbesni už pažadus
Savarankiškai dirbantiems žmonėms itin svarbu suprasti vieną dalyką – finansų įstaigos vertina ne planus, o dokumentais pagrįstą realybę.
Todėl dažniausiai prašoma pateikti GPM deklaracijas, banko išrašus, veiklos registravimo dokumentus bei pajamas pagrindžiančią informaciją. Kuo aiškesnė finansinė istorija, tuo paprastesnis tampa visas procesas.
Tarp savarankiškai dirbančių žmonių dažnai minima ir Kauno kredito unija, nes individualus požiūris daugeliui tampa svarbesnis už automatinius vertinimo modelius. Ypač tada, kai veikla nestandartinė arba pajamos priklauso nuo sezoniškumo.
Savarankiškas darbas šiandien nebėra finansinis minusas
Požiūris į individualią veiklą pasikeitė iš esmės. Anksčiau tai dažnai buvo laikoma nestabiliu pasirinkimu, dabar – visaverte ir augančia darbo forma.
Technologijos, nuotolinis darbas ir skaitmeninė ekonomika sukūrė naują specialistų kartą, kuri pajamas gauna ne iš vienos darbovietės, o iš kelių projektų, klientų ar veiklų vienu metu.
Todėl finansų sektorius vis aktyviau prisitaiko prie šios realybės. Šiandien svarbiausia tampa ne darbo forma, o žmogaus gebėjimas stabiliai valdyti savo finansus, planuoti ateitį ir atsakingai vykdyti įsipareigojimus.
