Aidas Užkuraitis
Renkantis būstą dažniausiai vertinama jo vieta, plotas, kaina ir įrengimo kokybė. Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia dar vienas svarbus rodiklis – būsto energinio naudingumo klasė. Ji padeda įvertinti, kiek energijos pastatui reikia šildymui, vėdinimui ir kitoms su energijos vartojimu susijusioms reikmėms. Šis rodiklis svarbus ne tik dėl būsimų komunalinių išlaidų, bet ir dėl gyvenimo komforto, pastato techninės būklės bei nekilnojamojo turto vertės.
Pastato energines savybes patvirtina energinio naudingumo sertifikatas. Jį išduoda kvalifikuoti specialistai, įvertinę pastato konstrukcijas, šilumines savybes, inžinerines sistemas ir kitus techninius rodiklius. Klaipėdos statybos kompanija teikia energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas ir padeda pasirūpinti reikalingais dokumentais.
Ką parodo būsto energinio naudingumo klasė?
Lietuvoje pastatai pagal energinį naudingumą skirstomi į devynias klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia A++ klasė reiškia itin aukštą energinį efektyvumą ir labai mažą pastato energijos poreikį.
A ir A+ klasės pastatai taip pat pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, sandariomis konstrukcijomis ir efektyviomis inžinerinėmis sistemomis. B ar C klasė gali būti nustatoma ir renovuotiems daugiabučiams, priklausomai nuo atliktų modernizavimo darbų. Žemesnės energinio naudingumo klasės paprastai rodo didesnį energijos poreikį.
Svarbu suprasti, kad būsto energinė klasė priklauso ne vien nuo langų kokybės ar šildymo įrangos. Didelę reikšmę turi viso pastato sienų, stogo, perdangų, grindų ir bendrųjų inžinerinių sistemų būklė.
Todėl net ir moderniai įrengtas butas gali būti mažiau energiškai efektyvus, jeigu pats daugiabutis yra senas, neapšiltintas arba jo inžinerinės sistemos veikia neefektyviai.
Kaip energinė klasė veikia šildymo išlaidas?
Vienas svarbiausių aukštesnės energinio naudingumo klasės privalumų – mažesnis energijos poreikis. Kokybiškai apšiltintas ir sandarus pastatas praranda mažiau šilumos, todėl patalpoms šildyti paprastai reikia mažiau energijos.
Pavyzdžiui, du vienodo ploto butai gali turėti labai skirtingas šildymo išlaidas. Jeigu vienas jų yra senos statybos, nerenovuotame daugiabutyje, o kitas – modernizuotame pastate, jų energijos poreikis gali gerokai skirtis.
Aukštesnės energinės klasės būste dažnai lengviau palaikyti komfortišką temperatūrą, o šildymo sistema gali veikti efektyviau.
Vis dėlto energinio naudingumo klasė negarantuoja konkretaus sąskaitų dydžio. Faktinės išlaidos priklauso nuo kelių veiksnių: energijos kainų, oro sąlygų, gyventojų įpročių, pasirinktos patalpų temperatūros ir šildymo sistemos veikimo.
Dėl šios priežasties, vertinant būstą, naudinga atsižvelgti ne tik į sertifikate nurodytą klasę, bet ir į ankstesnių šildymo sezonų sąskaitas.
Ar aukštesnė energinė klasė užtikrina didesnį gyvenimo komfortą?
Energiškai efektyviame būste paprastai lengviau palaikyti pastovią ir komfortišką temperatūrą.
Tinkamai apšiltintos sienos, kokybiški langai ir sumažinti šiluminiai tilteliai padeda išvengti šaltų paviršių, skersvėjų bei didelių temperatūros svyravimų.
Ne mažiau svarbi ir tinkamai suprojektuota vėdinimo sistema. Sandariuose pastatuose mechaninis vėdinimas su šilumos grąžinimu, dažnai vadinamas rekuperacija, gali užtikrinti nuolatinį šviežio oro tiekimą ir kartu sumažinti vėdinimo metu patiriamus šilumos nuostolius.
Toks sprendimas gali padėti palaikyti geresnę patalpų oro kokybę ir tinkamą drėgmės lygį.
Tačiau net ir aukščiausia A++ energinė klasė savaime negarantuoja idealaus mikroklimato. Tam įtakos turi tinkamas vėdinimo sistemų naudojimas, reguliari jų priežiūra, patalpų eksploatavimas ir gyventojų įpročiai.
Kokią įtaką energinė klasė turi būsto vertei?
Energijos vartojimo efektyvumas tampa vis svarbesniu kriterijumi nekilnojamojo turto rinkoje.
Būstą perkantys žmonės vertina ne tik pradinę įsigijimo kainą, bet ir būsimas jo išlaikymo išlaidas. Dėl šios priežasties aukštesnės energinės klasės būstas gali būti patrauklesnis potencialiems pirkėjams.
Mažesnis energijos poreikis, modernesnės inžinerinės sistemos ir geresnės šiluminės savybės gali tapti papildomais privalumais tiek parduodant, tiek nuomojant nekilnojamąjį turtą.
Vis dėlto aukštesnė energinė klasė automatiškai nereiškia didesnės būsto rinkos vertės.
Galutinę kainą lemia ir kiti svarbūs veiksniai: vieta, susisiekimas, infrastruktūra, pastato amžius, statybos kokybė, išplanavimas ir bendra techninė būklė.
Todėl energinis efektyvumas turėtų būti vertinamas kaip vienas iš svarbių kriterijų, o ne vienintelis būsto kokybės rodiklis.
Ką svarbu patikrinti prieš perkant būstą?
Vien energinės klasės raidės nepakanka norint objektyviai įvertinti planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Prieš priimant sprendimą rekomenduojama susipažinti su pastato energinio naudingumo sertifikatu. Šis dokumentas suteikia informacijos apie pastato energines savybes ir leidžia geriau suprasti jo energijos poreikį.
Taip pat verta paprašyti ankstesnių šildymo sezonų sąskaitų. Jos gali padėti susidaryti realesnį vaizdą apie būsto išlaikymo išlaidas.
Perkant butą daugiabutyje naudinga išsiaiškinti, ar pastatas buvo renovuotas, kokie darbai atlikti ir ar artimiausiu metu planuojamas papildomas modernizavimas.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti stogo, fasado, langų, šildymo ir vėdinimo sistemų būklei.
Jeigu planuojama pirkti individualų namą, verta papildomai įvertinti jo sandarumą, šilumos izoliaciją ir naudojamų inžinerinių sistemų efektyvumą.
Tokia informacija padeda geriau įvertinti ne tik dabartinę pastato būklę, bet ir galimas būsimas išlaidas.
Kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas?
Pastato energinio naudingumo sertifikatas yra oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamos pastato energinės savybės ir nustatoma jo energinio naudingumo klasė.
Lietuvoje energinio naudingumo sertifikavimas paprastai privalomas statant naujus pastatus, taip pat parduodant ar nuomojant pastatus arba jų dalis, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
Sertifikatas gali būti aktualus ir atlikus pastato modernizavimo darbus, kai siekiama įvertinti pasikeitusias jo energines savybes.
Sertifikavimą atlieka reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir nustatyta vertinimo metodika.
Todėl planuojant nekilnojamojo turto sandorį ar pastato renovaciją svarbu iš anksto pasidomėti, kokie dokumentai konkrečiu atveju yra reikalingi.
Kodėl verta žinoti daugiau nei vien energinės klasės raidę?
Būsto energinio naudingumo klasė suteikia svarbios informacijos apie pastato technines savybes, energijos poreikį ir galimas išlaikymo išlaidas.
Aukštesnė energinė klasė dažniausiai siejama su mažesniu energijos suvartojimu, geresnėmis šiluminėmis savybėmis ir šiuolaikiškesniais inžineriniais sprendimais.
Tačiau norint priimti pagrįstą sprendimą, svarbu vertinti visumą – nuo pastato konstrukcijų būklės iki faktinių šildymo išlaidų.
Planuojant įsigyti, parduoti ar renovuoti būstą, verta pasirūpinti aktualiais dokumentais ir tinkamai įvertinti pastato energines savybes. Prireikus energinio naudingumo sertifikavimo paslaugų, KSK specialistai gali padėti atlikti reikalingas procedūras ir pasirūpinti dokumentais.
Tinkamai įvertintas būsto energinis efektyvumas leidžia priimti labiau pagrįstus finansinius sprendimus, geriau planuoti būsimas išlaidas ir pasirinkti ilgalaikius poreikius atitinkantį būstą.
