Aidas Užkuraitis
Lietuvos Seime įvykęs susitikimas su Kinijos pareigūnais sukėlė naują politinį ginčą. Į Vilnių atvykusią delegaciją pasitiko ne aukščiausi šalies vadovai, o keli parlamentarai ir vieno jų patarėjas. Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė tai, kokie politikai dalyvavo susitikime.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis, sužinojęs, kas priėmė Kinijos atstovus, neslėpė pasipiktinimo. Jo vertinimu, ši situacija atskleidžia rimtas Lietuvos užsienio politikos problemas. Tačiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys turėjo visai kitokį paaiškinimą.
Seimo koridoriuose – netikėtas susitikimas
Lapkričio 13 dieną Lietuvos Seime apsilankė Kinijos pareigūnų delegacija.
Jos vizitas buvo susijęs su pastangomis atkurti pastaraisiais metais smarkiai suprastėjusius Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius.
Tačiau jau pirmosios susitikimo akimirkos sukėlė politinių diskusijų.
Kinijos atstovus pasitiko Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas. Delegaciją taip pat lydėjo Kęstutis Skrebys, dirbantis R. Jankūno patarėju.
Susitikime dalyvavo ir parlamentaras Karolis Neimantas.
Toks dalyvių sąrašas sukėlė opozicijos atstovų nepasitenkinimą.
Pavilionis prabilo apie gėdą
Žygimantas Pavilionis griežtai sukritikavo susitikimo aplinkybes.
Politikui užkliuvo tai, kad Kinijos delegaciją priėmė parlamentarai, kurie, kaip pažymėta reportaže, anksčiau balsavo prieš sankcijas Rusijai.
Situaciją Z. Pavilionis apibūdino kaip keliančią svetimą gėdą.
Jo vertinimu, toks susitikimas rodo Lietuvos užsienio politikos krypties problemas.
Konservatorius taip pat itin griežtai įvertino jame dalyvavusių politikų pozicijas Rusijos atžvilgiu.
Tačiau tai yra Z. Pavilionio politinis vertinimas, o ne oficiali institucijų išvada apie susitikimo dalyvius.
Net ministras nustebo
Susitikimo metu Seimo koridoriuose pasirodė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pamatęs vykstantį delegacijos priėmimą, jis pasiteiravo, kas vyksta.
Vis dėlto ministras nesiruošė prisijungti prie parlamentarų pokalbio.
K. Budrys paaiškino, kad santykių su Kinija klausimai sprendžiami diplomatiniais kanalais, o šis vizitas nėra aukščiausio politinio lygmens susitikimas.
Pasak ministro, tą pačią dieną jokių esminių sprendimų dėl diplomatinių santykių atnaujinimo priimti neįmanoma.
Tai svarbu, nes pats delegacijos apsilankymas Seime dar nereiškia, kad Lietuva pakeitė savo oficialią politiką Kinijos atžvilgiu.
Už uždarų durų – dvi valandos pokalbių
Kinijos delegaciją sudarė trys šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir du Kinijos misijos prie Europos Sąjungos pareigūnai.
Su Lietuvos parlamentarais jie bendravo maždaug dvi valandas.
Tačiau išsamus pokalbio turinys viešai nepaskelbtas.
Todėl kol kas neaišku, kokie konkretūs pasiūlymai buvo aptarti ir ar susitikimas turės kokių nors politinių pasekmių.
K. Budrys pabrėžė, kad oficialios derybos dėl diplomatinių santykių vyksta per Užsienio reikalų ministeriją.
Kodėl Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo?
Didžiausia diplomatinė krizė kilo 2021 metais, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Kinijos valdžia tokį sprendimą įvertino itin neigiamai.
Pekinas sumažino diplomatinio atstovavimo lygį, o Lietuvos ir Kinijos santykiai tapo įtempti.
Vėliau kilo nesutarimų dėl diplomatų akreditavimo.
Nuo 2025 metų gegužės Lietuvoje nebeliko Kinijos diplomatų.
Dabar ieškoma galimybių atkurti įprastesnius diplomatinius ryšius.
Tačiau svarbiausias klausimas – kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti.
Ginčo centre – Taivanas
Lietuvos politikų požiūriai į santykių su Kinija atkūrimą išsiskiria.
Vieni mano, kad Lietuva turėtų siekti pragmatiško bendradarbiavimo su viena didžiausių pasaulio ekonomikų.
Jų teigimu, diplomatiniai santykiai su Pekinu svarbūs prekybai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir ekonominiams interesams.
Kiti pabrėžia, kad atkuriant santykius negalima atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų Taivanui ir demokratinių partnerių palaikymo.
Rugsėjį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pateikė Taivaniečių atstovybei prašymą pakeisti jos pavadinimą.
Tačiau ar šis klausimas taps esmine galimo santykių atkūrimo sąlyga, oficialiai nepatvirtinta.
Prie Seimo – protestuotojai
Kol politikai diskutavo, Vilniuje pasirodė ir protestuotojai.
Prie Seimo susirinko jaunųjų konservatorių bei liberalų atstovai, reiškę nepritarimą galimoms Lietuvos nuolaidoms Kinijai.
Jie ragino išlaikyti paramą Taivanui.
Vėliau nedidelis protestas surengtas ir prie Užsienio reikalų ministerijos.
Protestuotojai išreiškė susirūpinimą, kad diplomatinio santykių atkūrimo siekis nepakenktų Lietuvos partnerystei su Taivanu.
Žemaitaitis pateikė kitokį vertinimą
Į kilusią kritiką reagavo ir Remigijus Žemaitaitis.
Jo teigimu, Seimo nariai turi teisę priimti užsienio delegacijas, ypač jeigu tokio susitikimo neorganizuoja aukščiausi valstybės pareigūnai.
Politikas priminė ir ankstesnius savo susitikimus su užsienio valstybių atstovais.
Toks vertinimas skiriasi nuo Z. Pavilionio pozicijos.
Vienai pusei susitikimas kelia klausimų dėl politinio atstovavimo ir Lietuvos diplomatinės krypties.
Kitai tai yra įprasta parlamentinio bendravimo galimybė.
Svarbiausias klausimas dar neatsakytas
Kinijos delegacijos apsilankymas parodė, kad Lietuvos politikoje nėra vieningo požiūrio į santykių su Pekinu atkūrimą.
Nors diplomatiniai kontaktai atnaujinami, galutinio susitarimo kol kas nėra.
Taip pat neaišku, kokių konkrečių sąlygų galėtų reikalauti Kinijos pusė ir kokiems sprendimams būtų pasirengusi Lietuva.
Tačiau labiausiai šiame vizite išsiskyrė ne diplomatiniai pažadai, o susitikimo dalyviai. Būtent juos išvydęs Žygimantas Pavilionis prakalbo apie svetimą gėdą, o Lietuvos užsienio politikos kryptis dar kartą tapo aštrių politinių ginčų tema.
Ar šis vizitas taps realiu žingsniu atkuriant santykius su Kinija, paaiškės tik po tolesnių oficialių diplomatinių derybų.
