Aidas Užkuraitis
Lietuvoje tūkstančiai pensininkų prie įprastos senatvės pensijos kas mėnesį gauna dar vieną išmoką. Vieniems ji siekia kelias dešimtis eurų, kitiems – beveik 100 eurų, o kai kurių gyventojų papildomos pajamos yra gerokai didesnės.
Tačiau svarbiausia detalė – šie pinigai mokami ne visiems pensininkams. Išmokos dydis priklauso nuo vieno sprendimo, kurį žmogus priėmė dar dirbdamas.
Paaiškėjo, iš kur atsiranda papildomi pinigai
Papildomos išmokos susijusios su kaupimu antrojoje pensijų pakopoje.
Dalis dirbančių Lietuvos gyventojų daugelį metų kaupė lėšas privačiuose pensijų fonduose. Sulaukus pensinio amžiaus, sukaupti pinigai gali būti išmokami skirtingais būdais.
Vienas jų – pensijų anuitetas.
Tai papildoma mėnesinė išmoka, kurią moka „Sodra“, o žmogus ją gauna greta įprastos senatvės pensijos.
Skirtingai nei vienkartinė sukauptų pinigų išmoka, pensijų anuitetas skirtas reguliarioms pajamoms visą likusį gyvenimą užtikrinti.
Kai kuriems kas mėnesį – beveik 100 eurų
Naujausioje viešai paskelbtoje Pensijų anuitetų fondo apžvalgoje nurodoma, kad spalio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5 039 gyventojai.
Pagal pateiktus duomenis, standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės vidutinė mėnesinė išmoka siekė 98,36 euro.
Paveldimo standartinio anuiteto gavėjams vidutiniškai buvo mokama 90,03 euro.
Tai reiškia, kad dalis pensininkų kasmet papildomai gauna daugiau kaip tūkstantį eurų.
Pavyzdžiui, 98,36 euro mėnesinė išmoka per metus sudarytų 1 180,32 euro.
Tačiau tai nėra naujas valstybės priedas, automatiškai priklausantis visiems pensinio amžiaus žmonėms.
Šios išmokos susijusios su anksčiau sukauptomis pensijų lėšomis.
Vienam žmogui – net daugiau kaip 600 eurų
Paskelbtoje apžvalgoje pateiktas ir gerokai didesnis skaičius.
Nurodoma, kad didžiausia mėnesinė pensijų anuiteto išmoka siekė 621,85 euro.
Per metus tokia suma sudarytų daugiau kaip 7 400 eurų.
Vis dėlto tokio dydžio išmokos nėra įprastos.
Pensijų anuiteto dydis priklauso nuo žmogaus sukaupto turto, amžiaus, pasirinktos anuiteto rūšies ir kitų apskaičiavimo sąlygų.
Todėl vienas pensininkas gali gauti kelias dešimtis eurų, o kitas – gerokai daugiau.
Kodėl vieni gauna daugiau, o kiti mažiau?
Pensijų anuitetai nėra vienodi.
Pasirinkus standartinį anuitetą be paveldėjimo, paprastai mokama didesnė mėnesinė suma.
Tuo metu paveldimas standartinis anuitetas suteikia galimybę tam tikromis sąlygomis paveldėtojams gauti dalį neišmokėtų lėšų.
Dėl šios papildomos garantijos mėnesinė išmoka paprastai būna mažesnė.
Egzistuoja ir atidėtasis pensijų anuitetas, pagal kurį iki nustatyto amžiaus išmokas moka pensijų kaupimo bendrovė, o vėliau mokėjimą perima „Sodra“.
Taigi sprendimas dėl išmokėjimo būdo gali turėti ilgalaikės įtakos žmogaus pajamoms.
Kur laikomi pensininkų pinigai?
Pensijų anuitetams mokėti naudojamas specialus Pensijų anuitetų fondas.
Kai kaupimo dalyvis įsigyja anuitetą, jo sukauptos lėšos nustatyta tvarka perduodamos šiam fondui.
Fondo pinigai ne tik laikomi sąskaitose, bet ir investuojami.
Dalis jų skirta artimiausioms išmokoms užtikrinti, kita dalis investuojama ilgesniam laikotarpiui.
Lėšos gali būti investuojamos į obligacijas, akcijas bei investicinius fondus.
Siekiama, kad fondo turtas leistų vykdyti įsipareigojimus pensininkams visą jų gyvenimą.
Ar papildomos išmokos gali didėti?
Pensijų anuitetų sistema numato, kad mėnesinės išmokos negali mažėti dėl finansų rinkų svyravimų.
Tačiau tam tikrais atvejais jos gali didėti, jeigu fondo investavimo rezultatai leidžia paskirstyti papildomą pelną.
Vis dėlto investicijų grąža nėra garantuota.
Todėl negalima teigti, kad kiekvienais metais visų pensijų anuitetų gavėjų pajamos būtinai augs.
Svarbu atskirti garantuotą mėnesinę išmoką nuo galimo papildomo jos padidinimo ateityje.
Kam priklauso šie pinigai?
Papildomą pensijų anuiteto išmoką gali gauti žmogus, kuris dalyvavo antrosios pakopos pensijų kaupime ir už sukauptas lėšas įsigijo anuitetą.
2026 metais nustatyta 16 785 eurų riba, nuo kurios, pagal bendrą taisyklę, atsiranda pareiga rinktis pensijų anuitetą.
Sukaupus mažesnę sumą, galimos ir kitos išmokėjimo formos.
Todėl pensininkas, kuris niekada nekaupė antrojoje pensijų pakopoje, vien dėl pensinio amžiaus šio anuiteto negaus.
Kaip sužinoti, ar priklauso papildoma išmoka?
Gyventojai, kurie kaupė antrojoje pensijų pakopoje, informaciją apie savo sukauptą turtą gali rasti pensijų kaupimo bendrovėje.
O planuojamą anuiteto dydį galima pasitikrinti naudojantis oficialia „Sodros“ pensijų anuitetų skaičiuokle.
Joje galima įvesti sukauptą sumą, gimimo datą ir palyginti skirtingus išmokėjimo variantus.
Tai ypač svarbu artėjantiems prie pensinio amžiaus žmonėms, nes pasirinktas išmokėjimo būdas gali turėti įtakos jų pajamoms daugelį metų.
Svarbi detalė, kurios nereikėtų pražiūrėti
Nors beveik 100 eurų papildoma mėnesinė išmoka gali atrodyti kaip nauja valstybės parama, iš tiesų kalbama apie pensijų kaupimo sistemos dalyvių sukauptus pinigus.
Todėl didžiausia šios istorijos staigmena – ne vien išmokų dydžiai, bet ir tai, kiek skirtingos gali būti Lietuvos pensininkų papildomos pajamos.
Vieni kas mėnesį sulaukia beveik 100 eurų, kai kurie gauna kelis kartus daugiau, o nekaupusiems antrojoje pakopoje tokios išmokos apskritai nepriklauso.
Artėjantiems prie pensijos verta iš anksto pasitikrinti savo sukauptas lėšas ir išmokėjimo galimybes.
