Aidas Užkuraitis
Naktis iš lapkričio 10-osios į 11-ąją Lietuvoje tapo rimtu išbandymu šalies saugumo sistemai. Gyventojus žadino oro pavojaus signalai, į dangų kilo NATO naikintuvai, o Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą trikdė iš Baltarusijos atskridę kontrabandiniai balionai.
Tačiau tikroji politinė audra kilo jau po šių įvykių. Vis garsiau pasigirdo priekaištų krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, o dalis kritikų pareikalavo jo atsistatydinimo. Tuo metu valdžia pripažino, kad vieną gyventojų saugumui itin svarbią problemą būtina spręsti nedelsiant.
Naktį Lietuvoje – vienas pavojus po kito
Trečiadienio naktį Lietuvos oro erdvėje buvo fiksuojami neatpažinti skraidantys objektai.
Gyventojams skirtinguose regionuose siųsti perspėjimai apie galimą oro pavojų. Kai kur paskelbtas aukščiausio lygio – raudonas – perspėjimas, reiškiantis būtinybę ieškoti saugios vietos.
Padangėje patruliavo NATO naikintuvai, mėginę neutralizuoti vieną į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.
Tačiau operacija baigėsi ne taip, kaip buvo tikėtasi.
Nepaisant bandymų, bepilotis orlaivis nebuvo numuštas ir vėliau iš Lietuvos pateko į Latvijos teritoriją.
Tuo pačiu metu šalies tarnyboms teko reaguoti ir į kontrabandinius balionus, kurie trikdė oro uostų veiklą.
Drono numušti nepavyko
Lietuvos kariuomenės pateikta informacija atskleidė dar vieną svarbią detalę.
Prieš bepilotį orlaivį buvo panaudota raketinė ginkluotė, tačiau taikinio sunaikinti nepavyko.
Vienos raketos nuolaužos buvo aptiktos Biržų rajone.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras vėliau patvirtino, kad antroji raketa saugiai nusileido ant žemės ir grėsmės nekelia.
Tikslūs nesėkmingos operacijos techniniai aspektai turėjo būti aiškinami papildomai.
Vis dėlto pats faktas, kad NATO naikintuvams nepavyko neutralizuoti drono, tapo viena svarbiausių viešų diskusijų temų.
Pasigirdo reikalavimų ministrui trauktis
Po neramios nakties sustiprėjo politinė kritika krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui.
Dalis kritikų suabejojo, ar visuomenei pateikta pakankamai tiksli ir aiški informacija apie incidentus.
Viešojoje erdvėje pasigirdo ir kaltinimų ministrui klaidinant gyventojus.
Tačiau tokie kaltinimai yra kritikų vertinimai, o ne nustatytas faktas, kad ministras sąmoningai skleidė melagingą informaciją.
Nepaisant to, vis garsiau imta kelti klausimą dėl R. Kauno politinės atsakomybės.
Kritikų manymu, pasikartojantys oro erdvės pažeidimai ir neatsakyti klausimai dėl reagavimo rodo, kad šalies pasirengimas naujoms grėsmėms turi būti įvertintas iš esmės.
Premjeras situaciją įvertino kitaip
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, priešingai nei dalis kritikų, pareiškė, kad atsakingos tarnybos reagavo tinkamai.
Pasak jo, kariuomenės ir NATO pilotų reakcija buvo savalaikė, nors rezultatas ir nebuvo sėkmingas.
Premjeras pabrėžė, kad nustatyti reagavimo algoritmai suveikė.
Tačiau kartu pripažinta, kad gyventojų perspėjimo ir apsaugos sistema turi būti tobulinama.
Būtent po šios nakties buvo paskelbti sprendimai, kurie ateityje gali pakeisti tai, kaip Lietuvos gyventojai pateks į priedangas.
Paaiškėjo problema, apie kurią kalbėta jau seniai
Viena didžiausių civilinės saugos problemų – užrakintos priedangos.
Gyventojams gavus perspėjimą apie oro pavojų, ne visada aišku, ar artimiausia priedanga bus atidaryta.
Ankstesni incidentai parodė, kad dalis patalpų, pažymėtų kaip priedangos, pavojaus metu lieka neprieinamos.
Tokia situacija kelia rimtų klausimų, nes gavęs skubų nurodymą slėptis žmogus neturėtų gaišti laiko ieškodamas rakto ar asmens, galinčio atrakinti duris.
Todėl po naujausios dronų nakties Vyriausybė nurodė skubinti sprendimus.
Priedangų durys turės atsirakinti automatiškai
Premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad siekiama sukurti vieningą priedangų atrakinimo sistemą.
Pagal numatomą principą, paskelbus raudoną oro pavojų, priedangų durys turėtų atsirakinti automatiškai.
Tai reikštų, kad gyventojams nereikėtų laukti atsakingo darbuotojo ar ieškoti rakto.
Vidaus reikalų ministerijai pavesta paspartinti techninių sprendimų rengimą.
Numatyta, kad pasiūlymai, kaip įgyvendinti tokią sistemą, būtų pateikti iki lapkričio pabaigos.
Premjeras išreiškė viltį, kad pirmieji realūs pokyčiai bus matomi jau 2027 metais.
Tačiau kol kas sistema dar nėra įdiegta visoje Lietuvoje.
Keisis ir perspėjimo sirenų valdymas
Kitas svarbus sprendimas susijęs su gyventojų perspėjimo sirenomis.
Šiuo metu dalį jų valdo valstybinės institucijos, kitą dalį – savivaldybės.
Tokia sistema gali apsunkinti vieningą reagavimą, kai pavojus apima kelis šalies regionus.
Vyriausybė nusprendė, kad 2027 metais sirenų valdymas turėtų būti centralizuotas.
Tai leistų iš vieno centro aktyvuoti perspėjimo signalus atskirose Lietuvos teritorijose.
Šiuos pokyčius įgyvendinti pavesta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Ar Lietuva pasiruošusi kitai tokiai nakčiai?
Pastarieji incidentai parodė, kad šiuolaikinės grėsmės gali būti labai skirtingos.
Vienu metu valstybė gali susidurti su bepiločiais orlaiviais, kontrabandiniais balionais, oro uostų veiklos sutrikimais ir būtinybe perspėti tūkstančius gyventojų.
Todėl svarbi ne tik karinė oro gynyba, bet ir institucijų bendradarbiavimas bei civilinė sauga.
Gyventojams itin svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kokiais oficialiais informacijos kanalais pasitikėti.
Tačiau politiniu lygmeniu išlieka ir kitas klausimas – kas turi prisiimti atsakomybę, kai reagavimo rezultatai neatitinka visuomenės lūkesčių?
Po neramios nakties – du skirtingi vertinimai
Nors premjeras teigia, kad tarnybos į incidentus reagavo tinkamai, kritikai reikalauja išsamesnių paaiškinimų ir kelia krašto apsaugos ministro atsakomybės klausimą.
Tuo pat metu Vyriausybė paskelbė apie konkrečius civilinės saugos pakeitimus.
**Svarbiausia šios istorijos detalė – po nakties, kai NATO naikintuvams
