Aidas Užkuraitis
Rusijoje pasirodė nerimą kelianti informacija apie galimą Kremliaus sprendimą, kuris reikštų naują pavojingo karo eskalavimo etapą. Skelbiama, kad Maskvoje esą nuspręsta atsisakyti iki šiol galiojusio neoficialaus draudimo fiziškai likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aukščiausius šalies kariuomenės vadus.
Tačiau labiausiai neramina ne pats pranešimas, o jame minimos galimos priemonės. Rusijos saugumo struktūros esą svarsto smūgius Ukrainos vadovybės slėptuvėms ir transportui, pasitelkdamos itin galingą ginkluotę. Kol kas šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Maskvoje esą įvyko slaptas pasitarimas
Lapkričio 14 dieną pasklido pranešimai apie tariamą uždarą Rusijos Saugumo tarybos posėdį.
Teigiama, kad jame saugumo struktūrų atstovai pareikalavo pakeisti ankstesnę poziciją dėl Ukrainos politinės ir karinės vadovybės.
Pasak paskelbtos informacijos, Rusija esą galėtų atsisakyti neoficialių apribojimų, kurie iki šiol turėjo saugoti aukščiausius Ukrainos pareigūnus nuo tiesioginio fizinio susidorojimo.
Vis dėlto būtina pabrėžti, kad pats tokio draudimo egzistavimas nėra nepriklausomai patvirtintas.
Taip pat nėra viešai pateikta dokumentų, įrodančių, kad Rusijos Saugumo taryba iš tikrųjų priėmė tokį sprendimą.
Įvardijo priežastį, kodėl Maskva galėjo pakeisti poziciją
Pranešimuose teigiama, kad tariamą Rusijos saugumo struktūrų iniciatyvą paskatino pasikartojančios Ukrainos bepiločių orlaivių atakos Rusijos teritorijoje.
Ypač akcentuojama Leningrado sritis ir strategiškai svarbus Ust Lugos uostas.
Šis Baltijos jūros uostas yra reikšmingas Rusijos naftos ir kitų krovinių eksportui.
Dronų atakos prieš tokius objektus kelia ekonominių ir saugumo problemų Maskvai.
Rusijos šaltinių teigimu, pasitarimo dalyviai esą pripažino, kad vien gynybinėmis priemonėmis apsaugoti visą šalies infrastruktūrą itin sudėtinga.
Taip pat teigiama, kad smūgiai Ukrainos energetikos objektams ir tiltams nesustabdė išpuolių prieš Rusijos infrastruktūrą.
Būtent dėl šios priežasties esą pasiūlyta keisti atsakomųjų veiksmų pobūdį.
Prabilo apie tiesioginį taikymąsi į vadovybę
Didžiausią dėmesį sukėlė pranešimuose minima galimybė pereiti prie tikslinių smūgių asmenims, kurie priima karinius sprendimus.
Tarp galimų taikinių įvardijamas Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir kariuomenės Generalinio štabo vadovybė.
Teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bei karinė aviacija esą galėtų gauti platesnius įgaliojimus rengti tokias operacijas.
Tačiau nėra patvirtinta, kad atitinkami įsakymai jau duoti.
Nežinoma ir tai, ar ši informacija atspindi realius Rusijos karinius planus, ar yra skirta psichologiniam spaudimui didinti.
Paminėti itin galingi ginklai
Pranešimuose kalbama ir apie ginkluotę, kuri teoriškai galėtų būti naudojama prieš saugomus Ukrainos vadovybės objektus.
Minimos trijų tonų aviacinės bombos FAB-3000 ir balistinės raketos „Iskander“.
Tai sunkioji ginkluotė, kurios panaudojimas gyvenamosiose teritorijose gali sukelti itin didelę grėsmę civiliams gyventojams.
Vis dėlto viešai paskelbti teiginiai apie tokius planus nėra įrodymas, kad konkretūs smūgiai jau suplanuoti ar artimiausiu metu bus vykdomi.
Todėl kalbėti apie neišvengiamą ataką prieš Ukrainos prezidentą būtų nepagrįsta.
Kodėl ši informacija pasirodė būtent dabar?
Pranešimai pasklido tuo metu, kai Jungtinės Valstijos siekia atgaivinti diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Pastarosiomis dienomis vyko nauji JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovų kontaktai.
Nors esminio proveržio derybose nepasiekta, paskelbta apie principinį susitarimą dėl karo belaisvių mainų.
Tuo pat metu tebėra nesutarimų dėl Ukrainos teritorijų, NATO vaidmens ir būsimų saugumo garantijų.
Todėl pranešimai apie tariamą Rusijos ketinimą tiesiogiai taikytis į Ukrainos vadovybę kelia papildomų klausimų.
Tokios informacijos paskelbimas gali didinti politinę įtampą net ir tuo atveju, jeigu patys teiginiai vėliau nepasitvirtintų.
Ar Zelenskiui grėsmė iš tiesų padidėjo?
Ukrainos prezidento saugumas nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios išlieka itin svarbus klausimas.
Per karą jau būta pranešimų apie sužlugdytus pasikėsinimo prieš aukštus Ukrainos pareigūnus planus.
Tačiau naujausias pranešimas savaime neįrodo, kad V. Zelenskiui šiuo metu gresia naujas konkretus pasikėsinimas.
Kol kas nepaskelbta patikimos oficialios informacijos, kuri patvirtintų tariamą Rusijos Saugumo tarybos sprendimą.
Todėl šią žinią būtina vertinti atsargiai.
Vienas klausimas lieka be atsakymo
Pranešimai apie galimą Kremliaus pozicijos pasikeitimą sulaukė dėmesio dėl itin rimtų juose minimų grėsmių.
Tačiau svarbiausia aplinkybė išlieka nepakitusi – nėra nepriklausomo patvirtinimo, kad Rusija iš tikrųjų panaikino tariamą draudimą smogti Ukrainos vadovybei.
Jeigu tokia informacija pasitvirtintų, tai reikštų itin pavojingą signalą Ukrainos prezidentui ir šalies karinei vadovybei.
Vis dėlto šiuo metu ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar tai realaus karinio sprendimo atspindys, ar dar vienas bandymas įbauginti Ukrainą ir paveikti vykstančias diplomatines derybas.
