Aidas Užkuraitis
Rusijos sostinėje – dar viena nerami naktis. Maskvos link pasipylė bepiločiai orlaiviai, į darbą buvo įjungta oro gynyba, o didžiausiuose regiono oro uostuose pradėti riboti skrydžiai. Rusijos pareigūnai paskelbė apie itin didelio masto ataką, kurios metu esą sunaikinta daugiau kaip šimtas dronų.
Tačiau didžiausią dėmesį patraukė ne vien įspūdingas bepiločių skaičius. Vos per kelias valandas ataka paveikė svarbius Rusijos aviacijos centrus, o tikrasis į Maskvą pasiųstų dronų skaičius iki šiol nežinomas.
Maskvos link pasipylė dronai
Naktį iš lapkričio 12-osios į 13-ąją Maskva ir jos apylinkės patyrė didelio masto bepiločių orlaivių ataką.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad oro gynybos pajėgos nuo ketvirtadienio 21.34 val. iki penktadienio 2.08 val. vietos laiku perėmė daugiau kaip 100 miesto link skridusių dronų.
Jo teigimu, iš viso numušti 105 bepiločiai orlaiviai.
Tai vienas didžiausių pastaruoju metu Maskvos kryptimi užfiksuotų bepiločių antpuolių.
Vis dėlto šie skaičiai kol kas paremti Rusijos pareigūnų pranešimais ir nėra nepriklausomai patvirtinti.
Paaiškėjo svarbi detalė apie atakos mastą
Nors Maskvos meras paskelbė apie 105 numuštus dronus, tai nebūtinai reiškia, kad atakoje dalyvavo būtent tiek bepiločių.
Rusijos institucijos paprastai skelbia perimtų arba sunaikintų orlaivių skaičių.
Kiek jų iš tikrųjų buvo paleista, kiek galėjo pasiekti taikinius ir ar visi buvo aptikti, iš pateiktos informacijos nustatyti neįmanoma.
Todėl realus atakos mastas gali skirtis nuo oficialiai paskelbtų skaičių.
Tačiau viena aplinkybė aiški – oro gynybos veikla turėjo tiesioginių pasekmių civilinei aviacijai.
Sutrikdyta didžiausių oro uostų veikla
Dėl bepiločių grėsmės Rusijos federalinė oro transporto agentūra įvedė laikinus apribojimus Maskvos regiono oro uostuose.
Skrydžių veikla sutriko Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.
Rusijos aviacijos institucijų teigimu, orlaivių atvykimas ir išvykimas šiuose oro uostuose buvo derinamas su atsakingomis tarnybomis.
Tai reiškė, kad įprastas skrydžių organizavimas buvo apribotas dėl saugumo.
Dar ketvirtadienio vakarą buvo pranešama apie apribojimus visuose keturiuose pagrindiniuose Maskvos oro uostuose, įskaitant Vnukovo.
Dėl jų pradėjo vėluoti skrydžiai, o daliai keleivių teko ilgiau laukti išvykimo ar atvykimo.
Į dronų kritimo vietas pasiųstos tarnybos
Maskvos meras taip pat pranešė, kad į vietas, kuriose nukrito bepiločių orlaivių nuolaužos, buvo išsiųstos avarinės tarnybos.
Tačiau konkrečios informacijos apie galimus nuostolius, apgadintus pastatus ar nukentėjusius žmones iš pradžių nepateikta.
Todėl kol kas negalima patvirtinti, kokią materialinę žalą sukėlė ši ataka.
Taip pat neaišku, ar bent dalis bepiločių pasiekė numatytus taikinius.
Rusijos pareigūnų pateikiama informacija apie oro gynybos rezultatus karo metu ne visada gali būti nepriklausomai patikrinta.
Tai jau ne pirmas smūgis Maskvos aviacijai
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos sostinės oro uostų veikla dėl dronų grėsmės buvo trikdoma ne kartą.
Lapkričio 2 dieną bepiločių ataka taip pat paveikė keturis pagrindinius Maskvos oro uostus.
Dar didesni sutrikimai Rusijos aviacijoje buvo užfiksuoti spalio pabaigoje.
Spalio 29 dieną dėl bepiločių atakų Rusijoje buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 460 skrydžių.
Tąkart sutrikimus pajuto ne tik Maskvos, bet ir Sankt Peterburgo oro uostai.
Pasikartojantys incidentai rodo, kad bepiločių grėsmė tampa nuolatiniu iššūkiu Rusijos civilinei aviacijai.
Kodėl dronų atakos tokios svarbios?
Maskva yra vienas svarbiausių Rusijos transporto, finansų ir administracinių centrų.
Jos oro uostai kasdien aptarnauja daugybę keleivių ir tarptautinių bei vidaus skrydžių.
Todėl net ir trumpalaikiai oro erdvės apribojimai gali paveikti kelionių planus, oro bendrovių tvarkaraščius ir visą aviacijos sistemą.
Dronų atakų poveikis neapsiriboja vien galima žala kariniams ar infrastruktūros objektams.
Jų keliama grėsmė verčia įjungti oro gynybos sistemas, riboti skrydžius ir mobilizuoti avarines tarnybas.
Dėl to net numušti bepiločiai gali sukelti reikšmingų sutrikimų.
Karas vis labiau pasiekia Rusijos sostinę
Ukraina pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio bepiločių naudojimą prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Tokiomis operacijomis siekiama paveikti Rusijos karinį ir ekonominį pajėgumą, tačiau tikslių kiekvienos atakos taikinių ne visada pavyksta patvirtinti.
Maskvos regionas dėl savo politinės ir strateginės reikšmės sulaukia ypatingo dėmesio.
Naujausias incidentas parodė, kad Rusijos sostinės oro erdvės apsauga ir toliau susiduria su rimtais iššūkiais.
Vien per kelias nakties valandas Rusijos pareigūnai paskelbė apie 105 numuštus dronus, o svarbiausiuose Maskvos oro uostuose buvo įvesti skrydžių apribojimai.
Kol kas neatskleista, ar ataka padarė didesnės žalos, tačiau jos poveikis civilinės aviacijos veiklai jau užfiksuotas.
Ir tai dar kartą patvirtina – karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, vis labiau juntamas ir pačios Rusijos sostinėje.
